Pasirinkęs studijas užsienyje ir ne vienerius metus įvairiose šalyse dirbęs statybos projektų vadovas Ričardas Babič teigia, kad visada ieškojo sau palankiausių variantų, tačiau nė akimirkos nesigailėjo prieš trejus metus grįžęs į Lietuvą.
Penktadienį Seime surengtoje konferencijoje ,,Sugrąžinkime talentus Lietuvai“ jis sakė studijuoti į Italiją išvykęs būtent dėl to, kad ieškojo, kur atsivers didžiausios perspektyvos. Tačiau ir šioje šalyje pakeitė ne vieną gyvenamąją vietą ir ne vieną darbą.
Konferencijos dalyviams pasakodamas savo istoriją, reemigrantas atskleidė, kad tuo metu, kai daugelis atėjus krizei neteko darbo, jam pasisekė įsidarbinti vienoje didžiausių Italijos statybos bendrovių – iš pradžių praktikantu (jam buvo mokamas ir tam tikro dydžio atlyginimas – red. past.), o vėliau ta pati įmonė pasiūlė jam statyti tris tarptautinius standartus atitinkančius oro uostus Afrikoje. Tad vyrukas išvyko į Mozambiką.
,,Paskui vėl turėjau galimybę rinktis – važiuoti į Afganistaną ir dirbti su JAV vykdomais projektas arba grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Ignalinos atominės elektrinės projekto. Nors ir vieno, ir kito projekto perspektyvos buvo miglotos, nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Prabėgus trejiems metams, kai grįžau, dar nė karto nesigailėjau šio savo poelgio, nors atlyginimas yra kelis kartus mažesnis, negu būčiau gavęs kitur“, – pasakojo R. Babič.
Reemigrantas juokavo, kad įvardyti, kokioje įmonėje dabar dirba, netikslinga, nes po metų gali dirbti jau kitoje. Tačiau R. Babič pabrėžė tebedirbantis energetikos srityje, konkrečiai – atsinaujinančių energetikos šaltinių sektoriuje.
,,Noriu kviesti priimti paprastus sprendimus – nekurti ateities planų ar strategijų, kaip sugrąžinti jaunus žmones į Lietuvą, o dabar daryti paprastus, aiškius sprendimus, žengti mažus žingsnelius. Jei visi (darbdaviai, verslininkai – red. past.) po šios konferencijos paskelbs, kad ieško asistento portfeliui nešioti, pamatysite, kiek bus norinčiųjų grįžti“, – kreipdamasis į verslininkus sakė R. Babič. Jis pridūrė, kad norintiesiems grįžti atlyginimas, kurį čia gaus, nėra lemiamas argumentas. Juos labiau domina perspektyvos.
Konferencijoje, kurioje dalyvauja Lietuvos verslininkai, užsienyje studijuojantys ir studijas baigę bei kitose šalyse karjerą darantys jaunuoliai, užsienio lietuviai, atvykę dirbti į Lietuvą bei mūsų šalyje įgiję specialybę ir laimės į kitas šalis ieškoti patraukę jauni žmonės, taip pat valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, diskutuojama, kas trukdo jauniems žmonėms atvykti ar grįžti į Lietuvą, kaip stiprinti jų saitus su savo šalimi.
Užsienyje gimę ir užaugę lietuviai, norintys dirbti Lietuvoje ir jau dirbantys mūsų šalyje, kelia pilietybės problemą. Pasak Australijoje gimusio architekto Ginto Resgio, galimybė turėti dvigubą pilietybę atvertų duris daugeliui jo draugų, kurie mielai atvyktų dirbti į tėvų ir senelių žemę. Jis išreiškė viltį, kad dvigubos pilietybės problema pagaliau bus išspręsta, ir jauni žmonės galės atvykti dirbti Lietuvai.
