Marijampolės apskritis jaučia ekonomikos recesiją ne tiek dėl problemų būsto rinkoje, kiek dėl sumažėjusios naudotų automobilių prekybos, nors mažesnės savivaldybės dar džiaugiasi jas pasiekusia ekonomikos pakilimo banga.
Skirtingos Marijampolės apskrities dalys dėl objektyvių priežasčių nevienodai jaučia artėjančios ekonomikos recesijos pasekmes. Atviresnė ir todėl globaliems pokyčiams jautresnė Marijampolės savivaldybė jaučia ekonominės padėties pablogėjimą, rašo „Verslo žinios“.
„Kadangi neatvažiuoja automobilių pirkėjų iš Kazachstano ir kitų Vidurinės Azijos šalių, automobilių prekyba gerokai sumenko, - sakė „Kaprato“ direktoriaus pavaduotoja Irma Vaskes Ernandes.
Pasak jos, pernai lapkritį savo aikštelėse įmonė pardavė 739 automobilius, šiemet kovą - jau tik 529.
Dar vieną smūgį Marijampolės automobilių turgui sudavė konkurentai iš Kauno. Mat Marijampolės automobilių turgus yra sklype, dėl kurio nuosavybės gana ilgai vyko ginčai. Kol jie vyko, niekas nesiėmė jokių turgaus infrastruktūros gerinimo darbų. O Kaune šia linkme buvo padaryta tikrai daug. Pasekmė - į Kauną plūstelėjo kur kas didesnis automobilių srautas, o Marijampolės turgus liko pustuštis.
Marijampolės apskritis, būdama prie pat Lenkijos sienos, kur kas labiau jaučia laisvo judėjimo per ją pasekmes, negu kitos Lietuvos dalys.
Į vietinę rinką orientuoti verslai kol kas laisvai kertamo pasienio įtaką jaučia tik dėl abipusio pirkėjų srauto. Iš Lenkijos pirkėjai plūsta į Marijampolėje pastatytus didelius „Maximos“, „Rimi“ ir „Norfos“ prekybos centrus, lietuviai į Lenkiją važiuoja pirkti pigesnių statybinių medžiagų, kai kurių maisto produktų, kitų prekių.
„Viena iš mūsų augalininkystės ūkio paslaugų - apželdinimas, - sakė Marijampolės savivaldybėje įsikūrusio augalininkystės ūkio „Euroflora“ savininkė Vida Dvylienė. - Atvira Lenkijos siena leido mums jas gerokai atpiginti. Mat Lenkijoje gerokai pigesni dekoratyviniai augalai, įvairios medžiagos“.
Lenkijos verslininkai jau po truputėlį ima dairytis į Lietuvą, siūlydami savo paslaugas.
„Visai neseniai ieškojau partnerių dviem Lenkijos statybos įmonėms, kurios norėtų teikti paslaugas Lietuvoje, - sakė Lietuvos ir Lenkijos ūkio rūmų pirmininkas Augustinas Majauskas. - Jie eina čionai, nors iš šalies didmiesčių grįžta vietiniai statybininkai“.