Bendrovės „Spinter“ tyrimai atlikta biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių apklausa rodo, kad daugiau nė pusė jų mano, kad ši rinka Lietuvoje yra neskaidri. Esą piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, neretai nesilaikoma prisiimtų įsipareigojimų.
Bendrovės „Energovia“ direktorius Edmundas Radavičius sako, kad Lietuvos rinkoje dominuoja vienas biokuro gamintojas. Jis esą nuolat stambėja, o kiti smulkėja. Biokuro biržoje „Baltpool“ 2016 metais šilumos gamintojai privalės įsigyti 50 proc. biokuro. E. Radavičiaus manymu, skaidrumas ir konkurencija rinkoje atsirastų, jei valdžia įstatymais šilumos gamintojus priverstų visą naudojamą biokurą pirkti biokuro biržoje.
„Jeigu mes turime skaidrią rinką, paklausos-pasiūlos pagrindu paremtus santykius, tuomet aukštesnė ar žemesnė kaina būna ne dėl to, kad kažkas su kažkuo susitarė, o dėl to, kad tiesiog yra tokios normalios rinkos sąlygos. Nieko nedarant, turėsime tą variantą, kad stambesnis ir toliau stambės, nes jis šiai dienai tą gali sau padaryti. Savo dydžiu jis tiesiog gali uždusinti visus kitus“,- kalbėjo E. Radavičius.
Biržos „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė sako, kad vyraujantis stereotipas, kad per biržą pirkti biokurą brangiau nei tiesiogiai susitarus su gamintoju yra klaidingas. Žaliavos pasiūla biržoje šiuo metu esą yra didesnė nei paklausa, todėl kaina nukritusi.
„Matome, kad vasarą, kada biržos prekyba labiausiai įsibėgėjo, biokuro kainos biržoje buvo iki 16 proc. mažesnės negu vidutinė kaina, kurią mokėjo šilumos ir elektros gamintojai, naudojantys biokurą ir kuriems jis buvo pristatytas į katilines ir elektrines“, - teigė L. Žalaitė.
Lietuvos rinkoje šiuo metu yra apie 60 biokuro gamintojų, bendrovių ir dar apie 30 urėdijų.
