Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.
„Mūsų įsitikinimų, saugumo garantijų, pirmiausia, reikia Ukrainai“, – pridūrė jis.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, Baltijos šalys ir dar kelios Europos valstybės, nusivylusios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarais, išreiškė viešą nepritarimą ir pirmadienį oficialiai paaiškino savo poziciją Paryžiui.
Nesuinteresuota taika
Demaršą inicijavo Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Čekija. Jį Prancūzijos užsienio reikalų ministerijai įteikė Čekijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos diplomatai, dokumentą taip pat pasirašė Lietuva ir Slovakija.
Tekste, kurį matė BNS, pažymima, kad saugumo garantijų reikia užpultai Ukrainai, o ne agresorei. Laišką pasirašiusios šalys teigia atmetančios idėją dėl saugumo garantijų Rusijai, kadangi ši „nėra suinteresuota taika“.
Be kita ko, demarše nurodoma, kad Rusiją gąsdina ne Aljansas, o vakarietiškos vertybės, tokios kaip laisvė, demokratija, pagarba žmogaus teisėms. Pasak septynių šalių, Europa negali atsisakyti minėtų vertybių.
Čekijos inicijuotame laiške nurodoma, kad Rusija negerbia tarptautinių įsipareigojimų, o bet kokie nuolaidžiavimai „paskatintų režimą elgtis tik dar agresyviau“.
Turėdamos omenyje Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, septynios dokumentą pasirašiusios šalys ragino nekartoti XX amžiaus pirmos pusės klaidų.
Saugumo garantijos Rusijai
Praėjusį šeštadienį duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė besitikintis, kad pasibaigus kovoms Ukrainoje bus pasiektas susitarimas su Rusija, ir teigė, kad Maskvai reikės „savo saugumo garantijų“.
Tai sukėlė naują susirūpinimą Kyjive, kad Prancūzijos lyderis vėl siekia subalansuoti savo paramą Ukrainos karo pastangoms su diplomatiniu ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vėliau Eliziejaus laukai patikslino, kad šalies lyderio žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto“, o E. Macronas pakartojo savo seniai išsakytą nuomonę, kad konfliktui užbaigti reikia derybų būdu pasiekto susitarimo.
Vis dėlto interviu televizijai TF1 E. Macronas taip pat pabrėžė, kad Prancūzija nedarys spaudimo Ukrainai, kad sustabdytų jos kovą dėl Rusijos okupuotos teritorijos susigrąžinimo.
NATO perspektyva
Kalbėdamas apie saugumo garantijas Ukrainai, G. Landsbergis teigė, kad jos iš esmės susijusios su Ukrainos potencialia naryste NATO.
„Lietuva stipriai pasisako, kad saugumo garantijas ilgainiui suteiktų NATO. Kitaip tariant, kad ji turi teisę tapti NATO nare ir turėti tokias pačias saugumo garantijas, kurias turi Lietuva“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Europos saugumo architektūra turi prasidėti nuo Ukrainos „įtraukiant ją, apginant ją ir vėliau ginantis kartu su ja“, o ne nuo agresorės Rusijos.
„Neturiu jokios kitos idėjos“, – sakė G. Landsbergis.
Jis antrino Kyjivui, kad su Rusija bus galima derėtis, kai ji kapituliuos, atlygins žalą, o kaltieji bus patraukti atsakomybėn.
