Specialius nuotolinius mokymus apie tai trečiadienį vedė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
„Visi turime įsisąmoninti, kad bet kuriuo metu ir bet kurioje darbo vietoje gali atsirasti Covid-19 susirgimų. Darbo vietų riziką lemia artimas, mažiau nei metro atstumas tarp žmonių, taip pat dažnas kontaktas su žmonėmis ar užterštais paviršiais ar objektais“, – įspėjo ji.
Pasak vedėjos, visi savo darbo vietose turi įgyvendinti universalias apsaugos priemones. Pirmiausia tai yra rankų higiena (dažnai plauti, dezinfekuoti rankas).
Naujausią SAM spaudos konferenciją žiūrėkite:
Taip pat svarbu laikytis kosėjimo higienos. Sudaryti sąlygas darbuotojams likti namuose, jeigu jie jaučiasi blogai (karščiuoja, kosėja, čiaudi ir pan.).
Viena pagrindinių prevencinių priemonių – atstumo išlaikymas tarp darbuotojų, tarp darbuotojų ir klientų. Tai turi būti bent 1 metro atstumas tarp jų.
Jeigu nėra galimybės tą padaryti, tuomet reikėtų įrengti papildomas priemones, kurios apsaugotų nuo viruso perdavimo. Tai gali būti įvairūs barjerai, pertvaros.
„Taip pat galima modifikuoti darbo vietas. Pavyzdžiui, kad darbuotojai nesėdėtų veidu vienas į kitą. Galima taip sudėlioti darbo vietas, kad jie sėdėtų šonu vienas į kitą ar netgi nugara“, – aiškino A. Razmienė.
Anot jos, itin svarbu vengti tiesioginio kontakto – rankų spaudimo, prisilietimo. Konsultantai turėtų laikytis bent metro atstumo, nepriartėjus prie žmogaus, net ir dėvint kaukę.
„Susibūrimų vengimas yra svarbi priemonė. Visos priemonės labai svarbios ir kiekviena turi vienodą svorį ir jos turi būti įgyvendinamos. Taigi, susibūrimų vengimas, prioritetas nuotoliniam darbui, susirinkimai, pasitarimai – nuotoliniu būdu.
Reikėtų atsisakyti kolektyvų tradicinių renginių. Mes turime atvejus iš karantino pradžios, kai sveikatos įstaigoje virusas išplito po gimtadienio šventimo, nors tik su kava ir tortu, taip kolektyvas buvo susirinkęs pažymėti vieno darbuotojo šventę“, – kalbėjo A. Razmienė.
Taigi, anot jos, kolektyvinių tradicinių renginių turi būti atsisakyta kiekvienoje įmonėje.
„Labai svarbus srautų valdymas bendro naudojimo patalpose – koridoriuose, laiptinėse, valgyklose, liftuose, rūbinėse. Tą padeda daryti skirtingos darbo pradžios, pabaigos, pietų pertraukų nustatymas“, – nurodė vedėja.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbi yra pašalinių žmonių (pvz., kurjerių) kontrolė.
Pasak A. Razmienės, kiekvienoje įmonėje taip pat turi būti įdiegtas nuolatinis aplinkos valymas. Tai turi būti daroma mechaniniu būdu, naudojant vandenį ir neutralų valiklį. Purkšti, naudoti dezinfekantus galima tik po drėgno nuvalymo. Paviršiai turėtų būti valomi ne rečiau kaip du kartus per dieną.
Specialistė pataria, darbdaviams aprūpinti darbuotojus drėgnomis servetėlėmis, kad jomis būtų valomi kompiuteriai, kitos priemonės, stalai.
Kaukių dėvėjimas yra rekomenduojamas dalykas, bet tai tik viena iš prevencijos priemonių. Savadarbės ir pirktinės įprastos kaukės padeda apsaugoti aplinkinius, tačiau neapsaugo dėvinčių jas. Tuo metu medicininės kaukės gali padėti apsisaugoti ir jas dėvinčius.
O apsauginiai skydeliai yra skirti tik akių apsaugojimui nuo aerozolių, jie pakeičia specialius akinius. Veido skydeliai neapsaugo kvėpavimo takų, jie negali būti naudojami vietoje kaukių ar respiratorių.
