Nė vienas nėra apsaugotas
Anot E. Simanavičienės, odos raudonį gali lemti staigus temperatūros pokytis, buvimas saulėje, stresas, aštrus maistas, fiziniai pratimai, alkoholio vartojimas.
Rožinės atsiradimui įtakos gali turėti ir paveldimumas. Daugeliu atvejų intensyviausias paraudimas pastebimas veido srityje, tačiau rožinė gali pasireikšti ir kitose vietose“, – pasakoja gydytoja.
Specialistės teigimu, rožinė vystosi palaipsniui: visų pirma atsiranda trumpalaikis odos paraudimas, karščio pojūtis, o vėliau tai ima kamuoti nuolatos.
„Vėlesnėse ligos stadijose pastebimi išsiplėtę kapiliarai, eriteminės papulės, o liga gali pažeisti ir akis. Laiku nepastebėta ir negydoma liga progresuoja, o išsiplėtę kapiliarai neigiamai paveikia estetinį vaizdą“, – teigia E. Simanavičienė.
Svarbu, kaip rūpinamės oda kasdien
E. Simanavičienė pabrėžia, jog kovojant su rožine efektyviausi rezultatai pasiekiami derinant kasdienę odos priežiūrą ir pažangius išsiplėtusių kapiliarų gydymo metodus.
„Stebėkite, kokie veiksniai provokuoja paraudimą – tai gali būti oro sąlygos, kosmetika, fizinis krūvis, alkoholio ar aštraus maisto vartojimas, tam tikri vaistai, stresas.
Kiek tai įmanoma, stenkitės kurį laiką vengti numanomo veiksnio ir stebėkite, ar situacija keičiasi“, – pataria specialistė.
„Esant išsiplėtusių kapiliarų tinklui, nepamirškite visais metų laikais naudoti apsauginį kremą, turintį didesnę nei SPF 30 apsaugą nuo žalingų saulės spindulių,
tačiau venkite kremų, kurių sudėtyje yra cinko oksido ar titano – šios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
Rūpinantis rausti linkusia oda vertėtų naudoti bemuilius veido valiklius ir drėkinamuosius kremus, dekoratyvinės kosmetikos priemones, kurių sudėtyje nėra įvairių aliejų“, – perspėja E. Simanavičienė.
Siekiant sumažinti ar panaikinti veido raudonį, anot E. Simanavičienės, vertėtų vengti vandeniui atsparaus makiažo, kurį gali būti sunku nuvalyti, bet kokių veido šveitiklių, taip pat rekomenduojama atsisakyti veido odos priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio, mentolio,
mėtos, kamparo ar eukalipto aliejaus, natrio laurilsufato, kvapiklių ir vaisių rūgščių – šie kosmetiniai ingredientai netinka rūpinantis jautria ir pažeista oda.
Gydytoja pabrėžia, jog tinkamiausias odos priežiūros priemones gali pasiūlyti dermatologas, individualiai įvertinęs paciento odos būklę.
Šaltasis sezonas – palankiausias metas gydyti
„Deja, daugeliu atveju kuomet liga pažengusi, nepakanka vien tik tinkamai rūpintis oda. Jei odoje vyksta uždegiminis procesas ir matomos eriteminės papulės – skiriami tepami, o kartais ir geriami, vaistai.
Visgi nei vaistai, nei kosmetika išsiplėtusių kapiliarų nepanaikina, tam pasitelkiama impulsinė šviesa arba lazeris. Kadangi po procedūrų lazeriu svarbu kurį laiką vengti saulės – palankiausia jas atlikti nuo rudens iki ankstyvo pavasario.
Vidutiniam odos pažeidimui pašalinti prireikia 2-3 procedūrų, kurios atliekamos vieną kartą per mėnesį“, – pasakoja E. Simanavičienė.
Gydytojos teigimu, išsiplėtusių kapiliarų gydymas lazeriu – ilgas procesas. „Akivaizdus procedūros rezultatas matomas maždaug po mėnesio – sumažėja raudonis, oda tampa skaistesnė, sumažėja bėrimo tikimybė.
Jau po vienos procedūros moderniu lazeriu pastebimas kraujagyslinių darinių, kapiliarų ar dėmių visiškas išnykimas arba pašviesėjimas.
Jei yra stiprus polinkis rausti ar nepavyksta išvengti provokuojančių veiksnių, procedūrą gali tekti kartoti po kelių metų.
