Ketvirtadienį Kauno miesto politikai tarybos posėdyje jau ne pirmą kartą mėgins nulemti dviejų miesto savivaldybei priklausančių ligoninių netolimą ateitį, priimdami jų reorganizavimo sprendimą. Tačiau dėl vienos iš šių gydymo įstaigų konkrečius planus puoselėja ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
"Manyčiau, atstatytume istorinę teisybę, susigrąžindami Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, kuri mūsų draugijai priklausė nuo 1919 metų iki pat sovietinės okupacijos įsigalėjimo po Antrojo pasaulinio karo. Ši gydymo įstaiga buvo pastatyta praėjusio amžiaus pradžioje iš aukų. Tačiau būtent Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įkūrėjas daktaras Rokas Šliupas, aukodamas savo asmenines santaupas, pasirūpino, kad atsirastų ligoninės trečiasis aukštas ir kad ji galėtų priimti gydytis kuo daugiau ligonių", - Eltai aiškino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.
Anot jo, anais senais laikais ligoninė dar ir pinigų draugijos labdaros veiklai uždirbdavo. Beje, draugijos lėšomis prieš karą buvo pradėtas statyti ir dabartinių Kauno medicinos universiteto klinikų centrinis korpusas. Jos pinigais humanitarinei veiklai plėsti įgyta daugiau turto visoje Lietuvoje. Daugiausia - tuometėje laikinojoje Lietuvos sostinėje - Kaune. Šiame mieste iki mūsų dienų išliko vienintelė tebeveikianti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai priklaususi ligoninė.
Draugija sieks perimti iš savivaldybės Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės steigėjos teises. "Neabejojame, kad ir pačiai savivaldybei sumažėtų rūpesčių, jei ligoninė būtų sugrąžinta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai", - įsitikinęs jos vadovas K. R. Dobrovolskis.
2009-ųjų pradžioje Kaune vykusiame Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įkūrimo 90-mečio minėjime, K. R. Dobrovolskio žodžiais tariant, ir miesto meras Andrius Kupčinskas, ir ligoninės vadovai sutiko, kad senajame jos korpuse, kur yra šiuo metu nenaudojamų patalpų, įsikurtų Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno komitetas. Čia pat draugija ketina įkurdinti ir dienos centrą neįgaliems bei garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms. Taip pat galėtų veikti labdaros dalinimo punktas vargingiems kauniečiams.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas teigė matęs, kaip panaudojus iš Jungtinių Amerikos Valstijų analogiškos organizacijos gautą paramą Madride (Ispanija) vienoje iš ligoninių buvo įkurtas centras, teikiantis paslaugas vienišiems žmonėms jų namuose. Panašų centrą Raudonojo Kryžiaus draugija sieks įkurti Kaune.
Beje, Raudonojo Kryžiaus vardu ligoninei leista naudotis pagal pasirašytą su draugija sutartį. 2004 metais Seime priimtas specialus įstatymas dėl Raudonojo Kryžiaus vardo vartojimo. Perimti draugijai ligoninę taip pat prireiktų įstatymo arba Vyriausybės nutarimo.
Pasak K. R. Dobrovolskio, stebint iš šalies, kas pastaraisiais metais vyksta Kaune restruktūrizuojant sveikatos priežiūros įstaigas, galima daryti išvadą, kad einama seniausios Kauno miesto ligoninės uždarymo kryptimi. Iš pradžių buvo mažintas ligonių lovų skaičius. Kai kas iškelta į klinikas, kai kas - į kitą ligoninę. Sumažėjo ir darbuotojų. Dabar matyti: tuoj dar labiau sumažės paslaugų ir logiškai teliks išeitis Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę visai uždaryti.
"Raudonojo Kryžiaus draugija pasistengs, kad tai neįvyktų ir kauniečiams reikalinga ligoninė pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje, veiktų kaip veikusi. Netgi turėtų sąlygas plėsti savo paslaugų spektrą. Steigėja būtų draugija, o ligoninė su visais esamais savo skyriais bei kitais padaliniais veiktų, kaip ir šiuo metu, pagal sutartį su Ligonių kasa. Mes, be to, savo ruožtu gana aktyviai (ir tikiuosi, rezultatyviau nei dabar miestas geba) ieškotume jos veiklai, tiksliau, - ligoninės modernizavimui bei paslaugų plėtrai tarptautinės bei iš kitų šaltinių finansinės paramos", - Eltai sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas K. R Dobrovolskis.
