Naujasis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas sako, kad šiai organizacijai iš tiesų reikia permainų, o talentingiems žmonėms, ypač jauniems literatūros kritikams, neturėtų būti kliudoma tapti Rašytojų sąjungos nariais.
„Rašytojų sąjungai reikia veiklų, kurios daugiau suburtų rašytojų bendruomenę, reikia daugiau grynai kūrybinių dalykų, klausimų kėlimo, nes tai yra kūrybingų žmonių bendruomenė, o ne tik kažkoks ūkinis vienetas. Pagrindinių permainų ta kryptimi ir norėtųsi. O šiaip, aišku, daugelį dalykų reikės tęsti, daugelis dalykų gal ne visai taip buvo daroma, nors sunku taip iš karto suformuluoti... Idėjų, aišku, yra daug, ką reikėtų padaryti“, ‒ Eltos korespondentei penktadienį sakė naujuoju Rašytojų sąjungos pirmininku ketverių metų kadencijai išrinktas A. A. Jonynas.
Naujasis organizacijos vadovas užsiminė, kad Rašytojų sąjunga turi didelį turtą, kuris nešąs nuostolius. „Tai irgi yra kvaila situacija. Reikia kažką daryti, kad taip nebūtų, ieškoti sprendimų“, ‒ svarstė A. A. Jonynas.
Paklaustas, ar žadama gausinti Rašytojų sąjungos gretas, A. A. Jonynas sakė, kad tos gretos pakankamai gausios ir dabar. „Aišku, jokiu būdu neturėtų būti specialiai užkertamas kelias stoti į sąjungą talentingiems žmonėms. Iš tikrųjų kai kurių sričių žmonių, jau dabar matau, kad jie turėtų būti Rašytojų sąjungos nariai, ypač kritikų. Jų yra daug jaunų, labai tvirtų kritikų, ir labai gaila, kad jie nėra Rašytojų sąjungos nariai, nors tikrai galėtų sustiprinti kūrybinį sąjungos potencialą“, ‒ teigė naujasis organizacijos vadovas.
Pasak A. A. Jonyno, net ir vieną knygą išleidęs kūrėjas gali būti vadinamas rašytoju, o ir šimtą knygų išleidęs autorius gali nebūti vertinamas kaip rašytojas. „Yra poetų, kurie per visą gyvenimą parašė dešimt ar aštuoniolika eilėraščių ir įėjo į pasaulio literatūros istoriją“, ‒ nesureikšmino išleistų knygų skaičiaus naujasis Rašytojų sąjungos pirmininkas.
57 metų A. A. Jonynas nuo debiutinio poezijos rinkinio „Metai kaip strazdas“ 1977 metais yra išleidęs dvylika poezijos knygų. 2003 m. poetui už eilėraščių rinkinį „Lapkričio atkrytis“, įvertintą Poezijos pavasario premija, o už Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) „Fausto“ vertimą paskirta Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija.
