Mokslininkai medžiagoje iš kometos "Wild 2" uodegos aptiko aminorūgštį gliciną, kurį organizmai naudoja baltymų molekulių sintezei. Medžiaga buvo surinkta specialios NASA misijos "Stardust" ekspedicijos metu.
Šis atradimas patvirtina hipotezę, kad gyvybė atsirado kosmose ir vėliau vystėsi Žemėje, mano JAV mokslininkai.
"Glicinas - aminorūgštis, kurią visi gyvi organizmai naudoja baltymų molekulių sintezei. Mums pirmą kartą pavyko aptikti šios klasės junginių kometos medžiagose. Tai patvirtina hipotezę, kad kai kurios gyvybės atsiradimui būtinos medžiagos galėjo susiformuoti kosmose ir jau po to atsirasti Žemėje nukritus kometai ar meteoritui", - cituoja NASA spaudos tarnyba NASA Kosminių skrydžių centro tyrėją Jamie Elsilą. Ji kartu su kolegomis apie savo atradimą pranešė Amerikos chemikų bendrijos susirinkime, vykstančiame Vašingtone, JAV.
Misija "Stardust" prasidėjo 1997 metais, o 2004 metais kosminis zondas "Stardust" priartėjo prie kometos "Wild 2" ir praskrido pro jos uodegą. Šio skrydžio metu zondas rinko materijos daleles į specialų konteinerį, kuris buvo grąžintas į Žemę 2006 metų sausį. Pats zondas šiuo metu juda orbita aplink Saulę, NASA planuoja panaudoti jį būsimose misijose.
Apie tai, kad misijos "Stardust" metu surinktoje medžiagoje yra glicino, NASA mokslininkai pareiškė jau anksčiau. Tačiau tuomet mokslininkams taip ir nepavyko įrodyti, kad jie aptiko kosminės kilmės glicino molekules. Visiškai reali buvo galimybė, kad molekulės į kapsulę pateko jos surinkimo Žemėje metu.
Tačiau Elsila vadovaujamai mokslinikų grupei pavyko įrodyti, kad tuomet rasta organinė medžiaga yra kosminės kilmės. Mokslininkai atliko angliavandenių izotopų, sudarančių glicino molekules, analizę. Paaiškėjo, kad glicino molekulėse yra sunkaus stabilaus angliavandenio 13C izotopo, kurio nebūna žemiškos kilmės biologinėse molekulėse.