Kokiais tyrimais galima nustatyti ar randas gerai sugijęs?
Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija siekiant įvertinti ir galimai gydyti susiformavusią nišą – ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamus simptomus. Labai retai atliekami ir sudėtingesni magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvame nėštumo laikotarpyje t. y. 6-9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti ar randas formuoja nišą bei kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta. Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. atvejų, tačiau komplikacijos atsiranda retai.
Kokie veiksniai gali lemti gimdos rando nišos susiformavimą?
Rando gijimą sunkina pakartotinos CPO bei kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai bei gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas. Manoma, kad rando nišai susiformuoti turi įtakos ir visos buvusios gimdos operacijos, gimdos susiuvimo technika, pjūvio vieta gimdoje CPO metu.
Kokias komplikacijas gali sukelti randas gimdoje?
Randas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarius kraujavimus tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius. 10 proc. tokių pacienčių patiria sunkumus pastojant pakartotinai, lyginant su pagimdžiusiomis natūraliais takais.
Pastojusios po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis – nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) bei gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos – retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis. Rizika plyšti gimdos randui po vienos CPO yra 0,3-1 proc., po dviejų ir daugiau operacijų rizika auga.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo tokių komplikacijų?
Visiškai išvengti CPO nepavyks, nes net ir normalus nėštumas ir gimdymas gali komplikuotis, gali tekti atlikti operaciją, gelbėsiančią vaisių ir motiną. Pirminė gimdos rando nišos prevencija – vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨. Taip pat pažymėtina, kad gimdos rando nišai susiformuoti turi įtakos anksčiau buvusios operacijos gimdoje, įskaitant ir instrumentinį nėštumo nutraukimą, todėl moterims rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumus. Mažinant gimdos rando nišų̨ susiformavimo ir jų̨ komplikacijų̨ skaičių̨ ypatingą reikšmę̨ turi ir chirurginiai veiksniai, pavyzdžiui, gimdos pjūvio siuvimo technika.
Kokios rekomendacijos pacientėms, pastojusioms po buvusios CPO?
Visų pirma – per daug nerimaukite, rando sukeltos komplikacijos nors ir pasitaiko, tačiau retai. Svarbu atsiminti, kad po CPO, ypatingai po pakartotinos operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Sekantį nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12-18 mėnesiams po operacijos. Pastojus po buvusios CPO, nuo 6–9 nėštumo savaites kreipkitės dėl ultragarsinio tyrimo, kad būtų kuo anksčiau diagnozuotas randinis nėštumas. Pastebėjus kraujavimą iš makšties bet kuriuo nėštumo trečdaliu – būtina kuo skubiau vykti vizitui pas gydytoją akušerį ginekologą.
