Lietuvoje kasmet apie 10 000 žmonių nusidegina. Dar daugiau žmonių - arti 100 000 - patiria sunkias traumas, kurios palieka grubius randus.
Randas susidaro, kai odoje gyja žaizdos, atsiradusios dėl traumų, chirurginės intervencijos arba ligos. Randas gali būti nematomojoje vietoje, paslėptas drabužių, tačiau jis gali būti matomas ir dėl to kelti didesnį psichologinį diskomfortą.
Randą lemia daug veiksnių
Rando dydis arba grubumas priklauso nuo keleto veiksnių. Visų pirma - nuo sužalojimo pobūdžio. Kuo grubesnė žaizda, kuo daugiau išplėšta audinių, kuo sunkesnė trauma - tuo grubesnis bus ir randas. Ne visiems žmonėms žaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems žmonėms įvairiose kūno vietose randai gali gyti skirtingai. Pavyzdžiui, krūtinkaulio sritis linkusi labiau randėti. Todėl, netgi jei polinkis randams formuotis nėra didelis, gyjant žaizdai krūtinkaulio srityje gali susidaryti grubokas randas. Taip pat neretai randų gali palikti ir netgi nedideli sužalojimai. Pavyzdžiui, yra nemažai žmonių, kuriems nekaltas auskaro įvėrimas sukelia smarkų randėjimą: susiformuoja slyvos dydžio randas - išauga auglys.
Antroji aplinkybė, kuri daro įtaką randų formavimuisi, - žaizdos gydymo būdas ir tam panaudotos priemonės. Jeigu žaizda gydoma netausojant audinių, neskatinant jų gijimo, o tik paliekant kaip nors sugyti, net jos netvarstant, galima prognozuoti, kad ir randas bus bjaurus, grubus.
Kita randui įtaką daranti aplinkybė - gydymas po traumos, vėliau, kai žaizda jau užgyja. Kadangi rando formavimasis trunka apie 3 metus, šiuo laikotarpiu odoje dar vyksta pokyčiai ir galima pagerinti rando būklę, skiriant veiksmingų gydymo priemonių. Šiuolaikinės gydymo priemonės - tvarsčiai, hidrogeliai - skatina žaizdos gijimą, padeda pažeistiems audiniams atsinaujinti ir taip formuoja mažesnius randus.
Taigi tinkamai parinktas pirminis žaizdos apdorojimas, tolesnis gydymas bei rando susidarymo profilaktika daugeliu atvejų gali palengvinti rando gijimą ir daryti įtaką jo formavimuisi.
Įdomu, kad Baltaodžių ir juodaodžių randai - skirtingi. Dažniausiai baltaodžiams žmonėms patologinių randų išvešėjimo atvejų būna labai nedaug - apie 2-3 proc. Na o, Afrikos kilmės žmonės turi didesnį polinkį į randus, ir 30-40 proc. jų gydamos žaizdos palieka didelius grubesnius randus. Ar žmogus turi tokį polinkį, galima spręsti pažiūrėjus į ankstesnius jo randus. Pastebėjus, kad randas, tarkim, po apendicito operacijos arba skiepų, yra grubus, galima daryti prielaidą, kad ir naujos žaizdos randas taip pat bus grubus.
Randų gydymas Lietuvoje
Lietuvoje priemonės randams gydyti naudojamos jau apie 15-20 metų. Visas jas galima suskirstyti į keletą rūšių.
Vienos randų gydymo priemonės arba gydymo būdai gali būti taikomi tik medicinos įstaigose. Tai įvairios fizioterapijos procedūros, panaudojant randus tirpdančius tepalus arba skysčius (kalio jodido ar kt.). Tiesa, Lietuvoje šios priemonės jau neberegistruojamos, nes nėra veiksmingos - jų efektyvumas siekia tik apie 20 proc.
Yra ir kitų randų gydymo fizioterapija būdų - masažas, ultragarsinės priemonės, įvairios šviesos lempos. Tačiau šios procedūros dažnai ne tik neveiksmingos, bet netgi priešingai - gali sukelti bei paskatinti randų išvešėjimą. Taigi kraujotaką gerinančių priemonių nerekomenduojama naudoti gydant randus.
Patyrus nudegimų, gali būti skiriamos specialios priemonės - spaudžiamieji drabužiai. Po grubių sužalojimų kraujotakos perteklius gali skatinti rando augimą. Todėl, siekiant mažinti rando kraujotaką, jo gijimo bei vėlesniu metu patariama dėvėti specialius spaudžiamuosius drabužius. Taip užspaudžiama kapiliarinė kraujotaka, rando audiniai neveša ir per tam tikrą laiką randas pasidaro plokštesnis, elastingesnis, mažiau išbrinkęs, mažiau skausmingas.
Kita randams gydyti skirta priemonių grupė - silikono tepalai ir plokštelės. Tikslus šių priemonių veikimas nėra žinomas, tačiau manoma, kad jos veikia elektrostatiniu krūviu pagrindines randą formuojančias ląsteles (fibroblastus). Taigi, veikiami specialaus silikono gelio arba plokštelės, fibroblastai virsta subrendusiomis formomis, kurios jau nebegamina tiek daug audinių, ir taip randas nustoja augti.
Plokštelių formos silikono priemonės klijuojamos tiesiai ant rando ir keičiamos kelis kartus per dieną. Jeigu plokštelės priklijuoti neįmanoma (pvz., randas veide ar sąnarių srityje), rekomenduojama naudoti kremus arba tepalus, turinčius silikono.
Randų gydymo trukmė priklauso nuo žaizdos vietos, dydžio ir tipo. Paprastai randas tepamas 2 kartus per dieną, ne mažiau nei 2-3 mėnesius. Tada galima tikėtis gero rezultato. Visame pasaulyje randų gydymas paliekamas pačiam pacientui, - mediko patartas, kokią priemonę pasirinkti, tolesniu randų gydymu rūpinasi pats žmogus. Po tam tikro laiko gydytojas įvertinta, kaip gyja.
Įsisenėję randai
Naudodami randų gydymo arba patologinio randų išvešėjimo prevencijos priemones, galime pagreitinti rando subrendimą. Šiuolaikinės randų gydymo priemonės lygina, mažina ir švelnina randų paviršių, mažina jų perštėjimą, nemalonius pojūčius ir padeda jiems nykti. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai randai pradedami gydyti iš karto po to, kai sugyja oda - ankstyvu randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys pildo odos ir poodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja. Jeigu randas yra senas, šios priemonės greičiausiai menkai bepadės.
Paruošė Kęstutis Bytautas
