Šį sekmadienį po vasaros atostogų vėl varžėsi „Formulės 1“ pilotai. Tačiau tarp jų kol kas nebuvo „Ferrari“ piloto brazilo Felipės Masos (28 m.).
Optimistiškiausia Felipės žmona
Prieš mėnesį Felipė lenktynėse Vengrijoje patyrė traumą. Važiuojant tiesiąja daugiau kaip 300 kilometrų per valandą greičiu į brazilo šalmą atsitrenkė nuo Rubenso Barikelos bolido atitrūkusi apie 800 gramų sverianti spyruoklė. Po smūgio sportininkas prarado sąmonę ir bolidas trenkėsi į padangų užtvarą.
Spyruoklė prakirto šalmą ir perpjovė kaktą, pažeidė kaukolės kaulą bei stripriai sukrėtė smegenis. Medikai ir komandos vadovai po pirmųjų dienų galvojo, kad sportininkui jau teks atsisveikinti su lenktynėmis, tačiau jaunas ir stiprus vyras sparčiai taisosi. Ir dabar dar medikai neprognozuoja, kada sportininkas grįš į trasą, tačiau kad taip bus, beveik niekas neabejoja. Manoma, kad kitais metais jį vėl pamatysime prie raudonojo bolido vairo.
Septintą mėnesį nėščia F. Masos žmona Rafaela yra dar optimistiškesnė ir sako, kad jos vyrą gerbėjai lenktynėse pamatys dar anksčiau. Šiuo metu Rafaela su savo vyru gyvena San Paule (Brazilija) ir mato, kaip kasdien jos vyro sveikata gerėja.
Juodasis savaitgalis
Avarijos lenktynių trasoje – jokia retenybė. Štai per vieną 1994 metų savaitgalį San Marino Imolos trasoje žuvo net du lenktynininkai. Pirmiausia per kvalifikacines lenktynes žuvo austras Rolandas Ratzenbergeris.
Kvalifikacinių varžybų metu jis pažeidė bolido sparną, bet nekreipė į tai dėmesio ir važiavo toliau. Sparnas neišlaikė ir nulūžo, palįsdamas po bolidu. Rolandas nebesuvaldė mašinos ir Villeneuve posūkyje trenkėsi į apsauginę sieną 314,9 km/h greičiu. Jis mirė dėl daugybės mirtinų kaukolės lūžių.
Tą patį savaitgalį irgi per kvalifikacines varžybas smarkiai susižalojo ir brazilas Rubensas Barikelo. Jis išslydo iš trasos ir trenkėsi į apsauginę sieną. Bolidas apvirto ir pilotas neteko sąmonės. Rubensui lūžo nosis ir šonkauliai. O lenktynių dieną žuvo Airtonas Sena. Jis buvo tris kartus „Formulės 1“ pasaulio čempionas. Brazilas priklausė „Williams“ ekipai. Imolos trasos 7-ajame rate jis buvo lyderis. Įsukinėjant į Tamburelo posūkį bolidas tapo nevaldomas, milžinišku greičiu (310 km/h) perlėkė per 18 metrų suartą apsaugos zoną ir trenkėsi į betoninį bortą. Skriedamas tas kelias sekundės, Sena dar sugebėjo sumažinti bolido greitį iki 218 km/h. Avarijos metu vienas ratas iššoko kaip katapulta į kokpitą ir nuo smūgio Senos galva trenkėsi atgal į atraminį galvos stovelį. Kaukolės lūžiai buvo mirtini.
Be to, atskilęs rato gabalas suskaldė A. Senos šalmą. Kitas rato gabalas susmigo virš dešinės akies. Bet kuris iš trijų sužalojimų būtų buvęs mirtinas. Po šio nelaimingo savaitgalio buvo pakeistos lenktynių taisyklės ir po to neįvyko nė vienos avarijos, kurios metu žūtų pilotas. Tad A. Sena yra paskutinis, žuvęs per „Formulės 1“ lenktynes.
Paskutinės lenktynės
Ankstesnėse lenktynėse yra žuvęs Ronis Petersonas. 1978 metų Italijos lentynės buvo pradėtos per anksti. Raudona šviesa buvo uždegta dar nespėjus lenktynininkams sustoti į savo vietas. Tad mašinos, esančios viduryje, trenkėsi į priešais stovinčias. Taip susidūrė net 10 mašinų. Smarkiausiai nukentėjo švedo Ronio Petersono bolidas. Mašina paskendo liepsnose. Ištraukus Ronį iš bolido, jis dar buvo sąmoningas. Ligoninėje paaiškėjo, jog viena jo koja lūžusi 7 vietose, o kita trijose. Be to, jis buvo smarkiai apdegęs. Po ilgų diskusijų nusprendė R. Petersoną operuoti, kad būtų stabilizuoti kaulai. Naktį, po operacijos, kaulų smegenys per įtrūkimus pateko į kraujagysles. Taip ant plaučių, kepenų, smegenų ir kitų organų ėmė formuotis riebaliniai gumulai. Ryte jo inkstai atsisakė. Po kelių valandų Ronis Petersonas mirė.
1982 metų Belgijos kvalifikacinėse varžybose žuvo kanadietis Džilas Vilnevas. Paskutiniame kvalifikacijos etape Džilas bandė kuo greičiau pravažiuoti ratą. Prieš jį važiavęs Džochenas Masa buvo lėtesnis, tad nusprendė pasitraukti ir praleisti greičiau važiuojantį varžovą. Tuo pat metu Džilas pasuko į tą pačią juostą ir milžinišku greičiu trenkėsi į Džocheno bolidą. Džilo bolidas pakilo į orą ir besisukdamas skriejo 100 metrų. Po to nosimi trenkėsi į žemę. Džilas, likęs be šalmo, dar 50 metrų skriejo iki tvoros ir į ją trenkėsi.
Neišvengė traumų
1976 metais Nurburgringo (Vokietija) trasoje smarkiai nukentėjo tris kartus „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda. Antrajame lenktynių rate sugedo galinė bolido pakaba ir mašina trenkėsi į apsauginį bortą. Atšokusi nuo barjero, įskriejo atgal į trasą tiesiai prieš lenktynininko Breto Lungerio automobilį, kuris dideliu greičiu rėžėsi į Nikį Laudą. Abiejų lenktynininkų bolidai užsiliepsnojo. Bretas Lungeris spėjo iššokti iš savo automobilio, o N. Lauda buvo įkalintas. Jis smarkiai apdegė galvą, prisikvėpavo nuodingų dūmų, kurie pažeidė jo plaučius bei apnuodijo kraują. Po avarijos jis dar buvo sąmoningas, bet vėliau paniro į komą. Daktarai galvojo, kad Lauda gali nebeišgyventi, bet jis ne tik atsigavo, o jau po 6 savaičių grįžo į trasą. Tai buvo Italijos lenktynės, kuriose jis užėmė 4-ąją vietą, taip visus labai nustebindamas.
Vėliau Nikį Laudą visi prisiminė dėl daugybės randų ant jo veido. Jis pasidarė tik tiek plastinių operacijų, kiek buvo būtina, kad galėtų normaliai mirksėti.
TIK FAKTAI:
„Formulė 1“ – automobilių sporto lenktynės, organizuojamos Tarptautinės Federacijos (FIA). Tai brangiausia sporto šaka pasaulyje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1950-ųjų.
Pirmąjį 1950 metų čempionatą laimėjo italas Džiusepė Farina su „Alfa Romeo“. Jau 1951, 1954, 1955, 1956 ir 1957 metais lenktynėse nugalėjo italo komandos draugas Chuanas Manuelis Fanchijas. Jis ilgą laiką laikomas geriausiu „Formulės 1“ pilotu.
Šiuo metu daugiausia „Formulės 1“ rekordų priklauso 1991 metais karjerą šiose lenktynėse pradėjusiam ir 2006-aisiais baigusiam Michaeliui Šumacheriui. Jis 7 kartus tapo pasaulio čempionu, pasiekė daugiausia pergalių (91), daugiausia 2 vietų (43), daugiausia pergalių iš eilės (7), daugiuasia startų iš 1 eilės (115). Jam priklauso ir daugiau įvairių rekordų.
