Visgi nors dabar prisimintas draudimas turėti daugiau nei 500 hektarų žemės, valdančių ne vieną tūkstantį hektarų žemės šalyje yra kelios dešimtys- tai gyvūlius ir pasėlius auginantys stambieji ūkininkai.
Pasikeitus žemės įsigijimo įstatymams svarstoma ar tokie didžiuliai plotai įgyti leidžiamu būdu. Ūkininkai pyksta, jog taip dirbę dešimtmečius ir niekam nerūpėjo, o dabar gi prasidėjo svetimų žemių skaičiavimo vajus.
Visgi kiek tiksliai žemės ūkio paskirties žemės „valstiečių“ lyderis kartu su jam priklausomu „Agrokoncernu“ ir 28-iomis koncerno valdomoms dukterinėms įmonėms valdo – neatskleidė.
Nėra vienintelis stambus žemvaldys
Kiek vėliau „Agrokoncerno“ vadovai pranešė, kad plotas siekia apie 22 tūkstančius hektarų arba 220 kvadratinių kilometrų. Ir tai yra net 60-ia kvadratinių kilometrų didesnis plotas nei viso Kauno miesto arba dvi Klaipėdos. Nuo 2014-ųjų sausio pirmosios žemės įsigijimo tvarka numato, jog tiek fizinis, tiek juridinis asmuo negali įsigyti didesnio nei 500 hektarų žemės ploto. Taigi dabar prokuratūra pradėjo tyrimą ar galimai keli juridiniai asmenys bendrai valdo didesnius nei leidžiama įstatymo plotus.
Visgi Ramūnas Karbauskis nėra vienintelis stambus žemvaldys. Štai Lietuvos bendrasis plotas – šeši su puse milijono hektarų – daugiau ne pusę teritorijos yra privati nuosavybė. 10 didžiausių žemvaldžių žemės iš viso turi septynis su puse tūkstančio hektarų, o nuosavybes teise daugiau nei 500 hektarų valdo 28 žmonės.
Tarp stambiausių ūkininkų, turinčių daugiausiai žemės ir Ramūno Karbauskio tėvas Česlovas, taip pat Kauno rajone gyvenantis Romualdas Majeras, Ziniūnų kaimo ūkininkas Sigitas Petraitis. Pastarasis sako, jog jo beveik 2 tūkstančių hektarų ploto žemėje yra paskaičiuoti ir miškai, ir krūmynai. Ūkininkas pykteli, jog staiga pradėta taip agresyviai matuoti svetimus žemės lopinėlius ir politikuoti.
Su notarais buvo tiesiog sutariama žodžiu
Ūkininkas tikina, jog žemėje darbuojasi ne vieną dešimtmetį, tad plotas įgytas dar iki 2014 metų, kuomet įdiegti saugikliai, draudžiantis viršyti 500 hektarų riba. Tokį pat argumentą pateikia ir Ramūnas Karbauskis.
Esą dabartinis jo ir „Agrokoncerno“ valdomas plotas susideda ir iš kitų asmenų žemės, o anksčiau susijusių žmonių, tai yra ir šeimos narių, tėvų, nepilnamečių vaikų bei akcininkų, turinčių daugiau nei 25 procentus akcijų, dalis nebuvo sumuojama į bendrą katilą. Taip pat priduria, jog yra didžiosios dalies žemės valdytojas, bet ne savininkas, nes liūto dalis ploto yra išsinuomota už bankinius kreditus, siekiančius 150 milijonų eurų. Ir štai iki 2006 metų juridiniai asmenys arba kitaip tariant įmonės galėjo pirkti dirbamos žemės iki 2000 hektarų. Taisyklės pasikeitė tik prieš ketverius metus.
O štai valdininkai tikina, jog ir po 2014-ųjų kontrolės mechanizmas nebuvo tinkamai suteptas. Pirkdamas žemę ūkininkas ar verslininkas turėjo užpildyti deklaraciją pas notarą ir būtent jis tikrindavo arba bent jau turėjo tai daryti, ar nepažeidžiami įstatymai. Kalbama, kad dažnai su notarais buvo tiesiog sutariama žodžiu, esą pasižadama, jog numatytas žemės plotas neviršija ribos. Dabar gi kontrolė perduota nacionalinei žemės tarnybai.
Žemę valdantiems ir dirbantiems ūkininkams skiriama ir Europos Sajungos parama. 2016-aisiais jos gavėjų Lietuvoje buvo 134 tūkstančiai. Iš viso išmokėti 432 milijonai eurų. o Karbauskis susižėrė beveik 5 milijonus paramos.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
