J. Pfefferis identifikavo šešis tokius bruožus, kuriuos pavadino „raktu į sėkmę“. Be to, jis ne šiaip išskyrė savybes, kurias turi visi sėkmingi žmonės – jis ieškojo bruožų, kuriuos turi stiprios, iškilios asmenybės, ir kurių praktiškai visai neturi tie, kurie gyvenime nieko nepasiekė.
Mixtuff.ru pateikia pagrindines J. Pfefferio darbo išvadas – šešis „raktus“, kuriais atrakinsite duris į sėkmę.
Pirmas raktas: energija ir fizinis ištvermingumas
Nedaug kas susimąsto apie tai, bet tai iš tiesų yra svarbu. Sėkmingi žmonės labai daug dirba, ir tam, suprantama, reikia energijos.
Tyrinėjant aukščiausios klasės pramonės vadybininkų gyvenimo būdus, paaiškėjo, kad daugelis jų dirba po 60-65 valandas per savaitę, kas atitinka mažiausiai šešias dešimties valandų darbo dienas. Sugebėjimas ir pasiruošimas dirbti alinantį darbą būdingas stipriems žmonėms. Energija ir jėgos suteikia didelį pranašumą tiems, kas nori tapti sėkmingu ir įgyti valdžią.
Pirma, visa tai padeda jiems įveikti pasipriešinimą, antra, daug ir sunkiai dirbti, kad apeitų už intelektu ar patirtimi geresnius konkurentus. Galiausiai, trečia, jų energija ir ištvermingumas – geras pavyzdys kitiems, kuris įkvepia žmones aplink juos rimtam darbui.
Antras raktas: koncentracija
Skamba labai aptakiai, bet J. Pfefferis pateikia jauno Lindono Johnsono (būsimojo JAV prezidento) pavyzdį, kuris atsisakė pelningų investicijų į naftos verslą, suvokdamas, kad ateityje ryšiai su naftos kompanijomis gali sumažinti jo šansus rinkimuose.
Savo pamąstymuose jis pažvelgdavo gerokai į priekį ir priimdavo sprendimus, derančius su savo tikslais. Sėkmingas generalinis direktorius linkęs išlikti vienoje verslo srityje, o geriausia – vienoje kompanijoje, nes tokiu būdu energija sutelkiama ties kažkuo vienu, ir pamažu kuriama stipri pozicija.
Analizuojant 15 sėkmingų direktorių darbą, paaiškėjo, kad visi jie siekia sukoncentruoti savo galimybes ir sugebėjimus vienos srities ir vienos kompanijos rėmuose. Koncentruojant savo karjerą tam tikroje srityje ir vienoje organizacijoje, neišeikvojama energija, ir dėmesys sutelkiamas siauresniam problemų spektrui.
Trečias raktas: dalyvavimas
Jūsų stiprybė slypi suvokime, ko nori aplinkiniai, ir sugebėjimuose su jais bendrauti. Tačiau J. Pfefferis skiria tokias sąvokas, kaip kitų poreikių suvokimas ir mokėjimas juos patenkinti. Pirma – vienareikšmiškai svarbu, antra – visgi ginčytina.
Tam, kad įtakotum aplinkinius, labai naudinga mokėti suprasti juos, jų santykius ir pomėgius. Tačiau svarbu suprasti, kad rodyti dėmesį kitiems nebūtinai reiškia jų interesų gynimo. Dalyvavimas reiškia aplink jus esančių žmonių suvokimą – kokia jų pozicija, ir kaip geriau su jais bendrauti ir juos įtakoti.
Ketvirtas raktas: lankstumas
Čia jau kvepia makiavelizmu. Tačiau, kad negalvotumėte, kad tai neteisingas kelias, prisiminkite, kad N. Machiavelli buvo ne blogas žmogus, o istorikas, kuris darė išvadas apie tai, kas veikia, o kas neveikia, pažvelgęs į praeities patirtį.
J. Pfefferis pažymi, kad lankstumas gali suteikti jums didžiulę valdžią, nes leidžia jums turėti atramos tašką, kai kažkas nesigauna, ir visada rasti tinkamų sąjungininkų.
Dalyvavimas nieko nekainuoja, jeigu sugebi panaudoti gautą informaciją siekdamas pakoreguoti savo veiksmus. Nors lankstumas kartais turi neigiamą atspalvį, tai labai svarbus bruožas tiems, kas tikisi gauti valdžią. Jis garantuoja galimybę pakeisti kursą ir naudoti skirtingas prieigas vietoje to, kad kibti į veiksmus, kurie neveikia. Lankstumas taip pat padeda rasti sąjungininkų, nes su juo paprašiau pakeisti prieigas, prisitaikant prie kitų interesų.
Penktas raktas: sugebėjimas nebėgti nuo konflikto
Jeigu jūs atsitraukiate kiekvieną kartą, kai nusimato mūšis, jūs neabejotinai nesugebėsite laimėtų savo kovų. Kartais mūšiais ir kova būtina. Ir net jei aplinkiniai tiesiog žinos, kad esate pasiruošę kautis, tai gali atnešti neblogų dividendų.
Valdžios poreikis atsiranda tik nesutarimų sąlygomis, todėl vienas iš įtakingiausių žmonių atributų yra pasiruošimas dalyvauti konflikte. Minkštumas ir nuolaidžiavimas gali kartais atnešti jums kolegų simpatijas, bet tikrai nėra jokių garantijų, kad tas, kuris aplinkiniams patinka labiau, taps įtakingiausiu ir pasieks kažkokių aukštumų.
Šeštas raktas: mokėjimas įveikti savo ego
Visai nerodyti savo dantų yra blogai, bet ir muštis visą laiką netinka. Nuolatiniai ir ilgalaikiai sąjungininkai yra naudingesni. Didžiulis pranašumas – sugebėjimas įveikti savo ego ir kartais pralaimėti mūšį tam, kad vėliau laimėtumėte karą.
Kartais labai svarbu kovoti, būti žiauriam, priversti konkurentus mokėti už tai, kad jie nusprendė eiti savo keliu vietoje to, kad darytumėte tai, ko norite jūs. O kartais svarbu sudaryti sąjungą, paremtą draugiškais santykiais, ir dėl to su tam tikrais dalykais teks susitaikyti. Dažniausiai įtakingi žmonės sugeba keisti savo elgesį priklausomai nuo situacijos. Nusiraminimas, draugiškų sąjungų sukūrimas, šalininkų rato plėtra – viskam kartais trukdo mūsų ego. Tačiau sėkmingiausiems žmonėms būdinga savybė mokėti įveikti savo ego dėl savo tikslų.
