Komunikacija nėra įgūdis, kurio galima išmokti, o menas, kuris turi būti išdirbtas. Efektyvią komunikaciją apibūdina Miles Davis teiginys: “Muzika - tai tarpas tarp natų". Svarbiausia ne garsas, o tyla.
Dažnai teigiama, kad pasaulyje yra dviejų rūšių žmonės: tie, kurie yra teisūs, ir tie, kurie yra teisūs. Kitaip tariant, kiekvienas turi savo nuomonę. Pasitaikius bet kokiai progai, vos keli žmonės sudvejoja įkišti savo trigrašį. Tačiau toks savo nuomonės primetimas yra didžiulis ego išbandymas ir tas piktnaudžiavimas ego ne tik apriboja žmones, bet ir sumažina nuoširdaus bendravimo galimybes.
Štai paprastas pavyzdys: kai jums reikia bendrauti su kitu asmeniu, jūs paklausiate, ar galite pasikalbėti ar tiesiog kalbate su juo? Šis subtilus skirtumas perspektyvoje gali turėti didelės įtakos to bendravimo kokybei. Čia atsiranda skirtumas tarp kontrolės ir bendradarbiavimo. Tai ne tas pats, kaip žodį “ir" pakeisti žodžiu “bet", kas keičia suprantamą neigiamą reikšmę į galimybę pamatyti kitas situacijos ar aplinkybių galimybes.
Kalbėjimas “su", vis dėlto, reikalauja erdvės, ir čia ateina eilė klausymuisi. Klausymasis reiškia tos erdvės sukūrimą, pokalbio tonų ir tekstūrų praplėtimą. Tai taip pat patraukia iš kelio „mus“, kas yra svarbu ne mažiau kaip nuoširdaus bendravimo kontekstas; dažnai būtent mes būname didžiausiomis kliūtimis.
Dar vienas klausymosi aspektas yra klausimų uždavimas. Labai dažnai mums nepasiseka užduoti paprastų klausimų, tad priverčiame jaustis kitus taip, tarsi jų niekas nesiklausytų. Klausimų vengimas yra visai kaip savęs apgaudinėjimas, nes mes bandome nuspėti kito žmogaus poreikius ar norus, užuot pasistengę įsitikinti, kokie jie yra iš tikrųjų.
Galiausiai, mums reikia girdėti kitą žmogų. Tai yra ir simboliška, ir konkretu. Mums reikia išlaikyti atstumą, prikąsti liežuvį ir nuoširdžiai klausytis, tačiau mums reikia ir pristabdyti savo poreikius primesti save, kad kitas žmogus turėtų pakankamai erdvės išsakyti savo poreikius. Jei tuomet žmogus su kuriuo kalbamės taip pat klausosi, prasideda nuoširdus bendravimas.
Šiuo metu tikriausiai galvojate: “Na, tai paprasta – tai tik sveikas protas". Ir vis dėlto, ar tikrai? Išbandykite kelis introspekcinės savikontrolės pratimus. Kaip ilgai galite išbūti neįsiterpdami į kieno nors kito kalbėjimą? Kai kas nors kalbasi su jumis, kokia yra jūsų vieta pokalbyje? Ar jau susiformavote nuomonę ir tiesiog laukiate, kada galėsite ją išsakyti, ar jūs iš tikrųjų klausotės ir nuoširdžiai galvojate apie to žmogaus poziciją, net jei su ja ir nesutinkate? Pasaulyje, kuriame mes atsakome į žinutes per tris sekundes, o į elektroninius laiškus – per aštuonias, tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir gali pareikalauti pakankamai pastangų praktikuojantis.
