,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios diskusijos apie atliekų tvarkymą dalyviai. Deja, atsakyti į visus jie nesugebėjo.
G.Azguridienė: produktų pakuotė turi būti minimali
Viena IX-ojo forumo ,,Atliekų tvarkymas“, vykstančio Druskininkuose, dalyvių – ekonomikos analitikė ir ekologiškų produktų propaguotoja Guoda Azguridienė pabrėžė, kad ekologinis judėjimas neišvengiamai populiarės, o ,,produktų pakuotė turi būti minimali“, kad kuo mažiau terštų aplinką.
Svarstydama, ar daug moka gyventojai už atliekų sutvarkymą, ji akcentavo, kad vartotojas neturėtų permokėti nė cento, bet rinka yra reguliuojama. ,,Sistema gera yra tada, kai ji maksimaliai efektyvi visiems jos dalyviams – ir vartotojui, ir verslininkui“.
,,Aš manau, kad gyventojas yra ne sistemos klientas, o įmonių klientas, bet jis yra sistemos dalyvis“, - aiškino G. Azguridienė. Jos teigimu, kitas sistemos dalyvis yra verslas - įmonės, kurios ,,yra tas dalyvis, kuris iš to sau uždirba pinigus“.
Gyventojai nepatenkinti kaina
G.Azguridienės teigimu, valstybė verčia žmogų mokėti už tai, ko jis nepadarė. Anot jos, ,,jeigu dabar mažiau teršdamas vartotojas dėl nelanksčios sistemos negali mokėti mažiau, tai jeigu kainos pakiltų, o sistema neleistų diferencijuoti vartotojo mokamų pinigų, priklausomai nuo to, kiek pas jį susidarė atliekų, kils didelis gyventojų nepasitenkinimas“.
Konferencijoje dalyvaujančių teisininkų teigimu, gyventojai neretai skundžiasi, kad kaina, kurią tenka mokėti už atliekų apdporojimą, esanti per didelė, o dalis besiskundžiančių vartotojų piktinasi, kad turi mokėti net tuo atveju, jeigu visai neturi atliekų.
,,Tačiau daugelis savivaldybių nustato tokį apmokestinimą, kuris neatitinka principo ,,teršėjas moka“, - apgailestavo diskusijoje dalyvaujanti LAWIN advokatė Ema Butėnienė.
Dskusijos dalyviai akcentavo, kad sudominti žmones atliekų rūšiavimo nauda galima įvairiai. Anot nepriklausomos konsultantės Z. Tverkutės, panevėžiečiai patys kažkada prie prekybos centrų pradėjo surinkinėti atitarnavusias baterijas, patys gaminosi konteinerius. ,,Sudomink ir įtrauk“, - panevėžiečių principą apibūdino ji.
Rakinti ar nerakinti šiukšlių konteinerį?
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad galima remtis aktyviais, netvarkai nepakančiais žmonėmis, kurie imtųsi tvarkyti aplinką, ir juos motyvuoti. Turint galvoje, kad per kelerius artimiausius metus nemažos pinigų sumos bus skirtos bendruomenių judėjimui stiprinti, atliekų tvarkymo procese esą aktyviau galėtų dalyvauti būtent vietos bendruomenės.
Konferencijos dalyviai kėlė ir ne iki galo išspręstą atliekų rūšiavimo klausimą. Pavyzdžiui, už buteliuose perkamus gėrimus iš anksto gali būti sumokėta ir už butelių sutvarkymą; jų sutvarkymui skirta pinigų dalis galėtų būti įskaičiuota ir į galvaninių elementų kainą – siūlė diskusijos dalyviai, teigdami, kad tai galimai duotų daugiau naudos, negu nuo mėgėjų įvesti konteinerius mesti savo šiukšles rakinami konteineriai.
,,Tikrai galima išrūšiuoti daugiau, kad į sąvartyną patektų kuo mažiau tokių atliekų, kurios gali tapti antrinėmis žaliavomis“, - konferencijos dalyviams sakė buitinius elektros prietaisus, kompiuterius ir kitą atgyvenusią elektroninę įrangą iš gyventojų surenkančios įmonės ,,EMP Recycling“ vadovas Almontas Kybartas.
Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, kad diferencijavus mokesčius ir nustačius, kad dalis atliekų keliauja į sąvartynus, o kita dalis – į atliekų deginimo įrenginius, tikėtina, padidėtų ir rūšiuojamų atliekų apimtys.
