Ar Ukmergei reikalingas dar vienas tiltas per Šventąją? Ar Žemaitkiemio sankryža – pati pavojingiausia vieta automagistralėje? Ar perėjų kalneliai įrengti ten, kur labiausiai reikia?
Atsakymų ieškota rajono vadovų susitikime su Seimo nariais ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.
Prastėjanti kelių bei kai kurių gatvių būklė – vieni opiausių klausimų, ypač rūpinčių rajono gyventojams. Beveik visuose susitikimuose su ukmergiškiais valdžia šia tema sulaukia priekaištų.
Antradienį savivaldybėje vykusiame posėdyje kalbėta apie rajono kelių ir gatvių būklę, finansines jų priežiūros, plėtros ir saugaus eismo priemonių kūrimo galimybes.
Šiame aptarime dalyvavo mūsų rajono valdžia, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojai Dainius Miškinis ir Egidijus Skrodenis.
Kaip pagrindiniai tarpininkai, aktualias savo rinkėjų problemas perduodantys aukščiausioms valstybės instancijoms, dalyvavo mūsų rinkti Seimo nariai Loreta Graužinienė, Arūnas Dudėnas, Kazys Grybauskas.
Finansavimas mažėja
Ukmergės rajono meras Vydas Paknys išsakė susirūpinimą dėl kasmet besitraukiančių lėšų vietinių kelių priežiūrai iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos.
Šis Susisiekimo ministerijos finansavimas per penkerius metus sumažėjo dvigubai. Tuo tarpu rajono kelių būklė vis prastėja.
Šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos vietiniams keliams savivaldybė gavo 2,1 milijono litų. Tai 9 procentais mažiau nei pernai.
Ypač neramina kitų metų prognozės. Vyriausybėje jau pasigirdo perspėjimų savivaldybėms, kad kitais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gautų lėšų vietinių kelių priežiūrai iš viso nebus galima panaudoti.
Jie bus skirti tik naujų šios infrastruktūros objektų kūrimui – kelių asfaltavimui, dviračių takų įrengimui.
Iš kur gauti milijoną?
Vietinių kelių priežiūrai – žvyravimui, greideriavimui, sniego valymui ir barstymui žiemą – lėšų iš savo biudžeto turės skirti pačios savivaldybės.
Anot savivaldybės vadovų ir Seimo narių, tokie Vyriausybės sprendimai – pernelyg sunki našta savivaldybės biudžetui. Net minimaliai kelių priežiūrai tektų skirti milijoną litų.
Atkreiptas dėmesys į geografinę Ukmergės padėtį. Mūsų rajonas – pagrindinių šalies kelių sankryžoje. Dėl to vietinės reikšmės statusą turintys keliai nėra tik rajono gyventojų reikmėms naudojama infrastruktūra. Ypač vietinės reikšmės kelius gadina sunkiasvorių automobilių srautas.
Svarstyta ir galimybė vietinių savivaldybių kelių priežiūrai pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Kelius eksploatuoja ir pastaruoju metu daug galingos technikos įsigiję ūkininkai. Dėl to būtų tikslinga juos prižiūrėti pasinaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ skirtomis lėšomis.
Diskusijų objektas – aplinkkelis
Susitikime aptartas ir aplinkkelių klausimas. Beveik prieš dešimtmetį parengta studija dėl Pietinio aplinkkelio bei naujojo tilto per Šventąją statybos poreikio.
Anot savivaldybės Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Kęstučio Jurkevičiaus, tai sumažintų automobilių srautą pagrindinėse miesto gatvėse bei avaringumą.
Svarstyta, kad ant pagrindinio tilto nutikus eismo įvykiui, dėl kurio būtų uždarytas kelias, Pivonijos mikrorajonas taptų atkirstas nuo greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės, policijos. Nutikus nelaimei Užupyje, gelbėtojai automagistralės tiltu atvažiuotų gerokai vėliau.
Tačiau kol kas naujasis tiltas tėra svajonė.
Kalneliai – spūsčių kaltininkai
Seimo narė darbietė L. Graužinienė perdavė gyventojų nepasitenkinimą dėl įrengtų kalnelių perėjose, dėl jų susidarančias automobilių spūstis pagrindinėse gatvėse.
Anot jos, Pašilėje, ant Vaitkuškio kalno tokie kalneliai būtų tikslingesni, tačiau Kelių direkcija jų ten neįrengė.
Seimūnas socialdemokratas K. Grybauskas priminė nevykusį Želvos miestelyje įrengtos žiedinės sankryžos projektą – joje didesnėms krovininėms mašinoms išsisukti sunku, tenka „laipioti“ kelkraščio bortais.
Prieita prie išvados, kad Kelių direkcijai nesitariant su savivaldybės atstovais, dienos šviesą išvysta neapgalvoti ir su rajono valdžia, seniūnais, bendruomenėm nesuderinti projektai. Dažnai jie būna „popieriniai“, atitrūkę nuo realybės ir kelia gyventojams nepatogumus.
Problemų sumažės ar... padaugės?
Jau daug metų Žemaitkiemio bei Lyduokių seniūnijų gyventojai laiką ir pinigus švaisto apvažiuodami automagistralėje uždarytą sankryžą. Šį sprendimą taip pat priėmė Kelių direkcija.
Kodėl buvo uždaryta būtent ji, neaišku. Žemaitkiemio sankryža – ne vienintelė šioje automagistralėje ir tikrai ne pati pavojingiausia.
Kelių direkcijos atstovų teigimu, parengtas projektas turintis išspręsti šią problemą. Sankryžos atidaryti pačioje automagistralėje nesiruošiama, tačiau situaciją tikimasi gelbėti įrengiant apvažiavimą po tiltu palei upę.
Tačiau pravažiavimas po tiltu yra siauras ir prasilenkti dviem automobiliams yra sudėtinga. Anot L. Graužinienės, jei įgyvendinant projektą jis nebus išplatintas, ši vieta žada kelti vairuotojams nemažai problemų. Ypač nesaugu čia taptų žiemą, kuomet ir taip per siauras kelias dar būtų ir slidus.
Savivaldybės beldžiasi aukščiau
Šio susitikimo metu aptarti klausimai ir pasiūlymai bus pateikti premjerui Algirdui Butkevičiui, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui bei finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Susitikimą su šalies vadovais inicijuoja Savivaldybių asociacija – tikimasi jų dėmesį labiau atkreipti į savivaldos problemas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ
