Pirmadienį 63 metų E. Raisi buvo paskelbtas žuvusiu, ankstesnę dieną atokiame ir rūko apgaubtame vakariniame kalnų regione sudužus jo sraigtasparniui, skridusiam iš Rytų Azerbaidžano provincijos, kur prezidentas iškilmingai atidarė užtvankos projektą.
Po žinios apie jo žūtį valstybinė televizija rodė E. Raisi nuotraukas, vyriškam balsui skaitant Koraną, ir tikinčiuosius, besimeldžiančius E. Raisi gimtajame mieste.
Po avarijos paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsėsi daugiau nei 15 valandų, kol buvo rasta nelaimės vieta ir E. Raisi kūnas ištrauktas su kitų kartu su juo skridusių žmonių palaikais.
Irano prezidentas, kurio karjera prasidėjo po 1979-ųjų Islamo revoliucijos ir kuris yra artimas aukščiausiajam vadovui ajatolai Ali Khamenei, į valdžią atėjo per 2021 metų rinkimus, po kurių sekė neramus protestų ir įtampos laikotarpis.
Kaip ir A. Khamenei, E. Raisi pasižymėdavo ryžtingais pareiškimais, šiitiškajam Iranui konfliktuojant su savo didžiausiais priešais paskelbtomis Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
E. Raisi atėjo į valdžią po rinkimų, kuriuose daugiau nei pusė rinkėjų nedalyvavo, o keliems politiniams sunkiasvoriams buvo uždrausta kandidatuoti.
Jis pakeitė nuosaikųjį Hassaną Rouhani, kurio pagrindinis pasiekimas buvo 2015 metais su pasaulio galybėmis sudarytas branduolinis susitarimas. Pagal jį Iranas buvo atleistas nuo tarptautinių sankcijų mainais į branduolinių ambicijų apribojimus.
Kaip ir kiti ultrakonservatoriai, E. Raisi griežtai kritikavo savo pirmtako stovyklą po to, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš branduolinio susitarimo ir sugrąžino Iranui sankcijas.
E. Raisi ėmėsi vadovauti šaliai išgyvenant socialinę ir ekonominę krizę.
Prisistatęs kaip kovotojas su korupcija, E. Raisi paskelbė griežtas taupymo priemones, dėl kurių smarkiai išaugo kai kurių pagrindinių produktų kainos. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl didelių pragyvenimo išlaidų.
2022 metų pabaigoje per visą šalį nusirito protestų banga po to, kai areštinėje mirė Mahsa Amini, suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą Irano moterų aprangos kodą.
2023 metų kovą Iranas ir Saudo Arabija, ilgamečiai regiono priešai, netikėtai paskelbė apie susitarimą, kuriuo buvo atkurti diplomatiniai santykiai.
Tačiau spalio 7 dieną prasidėjęs Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karas Gazos Ruože vėl padidino įtampą regione, o praėjusį mėnesį Teheranas paleido šimtus raketų tiesiai į Izraelį.
Dar sekmadienį E. Raisi pabrėžė, kad Iranas remia palestiniečius, kurie nuo Islamo revoliucijos laikų vaidina svarbų vaidmenį šalies užsienio politikoje, ir pareiškė, kad „Palestina yra pirmasis musulmonų pasaulio klausimas“.
Teisminės valdžios vadovas
Gimęs 1960-aisiais šiaurės rytuose esančiame šventajame mieste Mašhade, E. Raisi jaunystėje studijavo teologiją ir islamo jurisprudenciją.
Jis vedė Jamileh Alamolhoda (Džamilę Alamolhodą), Teherano Beheshti (Behešti) universiteto ugdymo mokslų dėstytoją. Jie turi dvi dukteris.
Būdamas vos 20 metų, po Islamo revoliucijos, nuvertusios JAV remiamą monarchiją, E. Raisi buvo paskirtas Karadžo, esančio šalia Teherano, generaliniu prokuroru.
1989–1994 metais jis dirbo Teherano generaliniu prokuroru, nuo 2004-ųjų dešimtmetį buvo Teismų administracijos vadovo pavaduotojas, o 2014 metais tapo nacionaliniu generaliniu prokuroru.
2016 metais A. Khamenei paskyrė E. Raisi vadovauti labdaros fondui, kuris valdo šiitų itin gerbiamą imamo Rezos šventovę Mašhade ir kontroliuoja didelį pramonės ir nekilnojamojo turto portfelį.
Po trejų metų aukščiausiasis lyderis jį paskyrė Teismų administracijos vadovu, be to, E. Raisi buvo ekspertų asamblėjos, kuri renka aukščiausiąjį lyderį, narys.
Jo juodas turbanas yra užuomina į tiesioginę kilmę iš islamo pranašo Mahometo, o praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis tapo prezidentu, Irano žiniasklaida pradėjo jį vadinti šiitų dvasininkų hierarchijos ajatola.
E. Raisi buvo įtrauktas į Vašingtono sankcijų juodąjį sąrašą dėl bendrininkavimo vykdant „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“. Šiuos kaltinimus Teherano valdžia atmetė kaip niekinius ir nepagrįstus.
Irano opozicijai, pasitraukusiai į užsienį, ir žmogaus teisių grupėms E. Raisi pavardė primena apie masines marksistų ir kitų kairiųjų pažiūrų žmonių egzekucijas 1988 metais, kai jis buvo Teherano revoliucinio teismo prokuroro pavaduotojas.
2018-aisiais ir 2020-aisiais paklaustas apie egzekucijas, E. Raisi neigė savo vaidmenį, nors ir gyrė Islamo respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini įsakymą tęsti žudynes.
Kai 2009 metais „Žaliųjų judėjimas“ mitingavo po tuometinio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado (Mahmudo Ahmadinedžado) ginčijamo perrinkimo, E. Raisi laikėsi bekompromisės pozicijos.
„Tiems, kurie kalba apie „islamo atjautą ir atlaidumą“, mes atsakome: Mes ir toliau iki galo kovosime su riaušininkais ir išnaikinsime šį maištą“, – žadėjo jis.
