„Atlikus rentgenologinius tyrimus alkūnės vietoje pastebėtas auglys ir diagnozuota didelio piktybiškumo osteosarkoma, išplitusi į minkštuosius audinius, – pasakoja Rūta. – Nors susigyventi su liga prireikė laiko, o kovoti tenka ir dabar, šiandien dėl medikų profesionalumo ir taikomo gydymo galiu dirbti mėgstamą darbą ir savanoriauti. Gyvenimas vyksta, net jei kartais pasitaiko sunkesnių akimirkų.“
Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į šią retą onkologinių ligų formą, didinti visuomenės supratimą apie jas ir supažindinti su iššūkiais, kurie tenka pacientams, nustačius šią diagnozę.
Diagnozuoja atsiradus jau stipriam skausmui
Pasak Mindaugo Stravinsko, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo traumatologo, osteosarkoma – reta onkologinė liga, dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Pacientų amžiaus vidurkis, kuriems nustatoma ši liga, yra 17–20 metų.
„Osteosarkomos – klastingos, nes įprastai nesukelia simptomų ir imituoja kitas ligas: raiščių patempimus, sumušimus, todėl jas atskirti labai sunku, – aiškina M. Stravinskas. – Dažniausiai pacientams jos diagnozuojamos, atsiradus stipriam ir intensyvėjančiam skausmui, kurio neįmanoma numalšinti net vaistais.“
Sarkomos – onkologiniai dariniai, kurie formuojasi kremzlėse, raumenyse, riebaliniame, kauliniame ar kitame jungiamajame audinyje. „Šių darinių atsiradimą, kaip ir bet kurio onkologinio susirgimo, lemia genetiniai pokyčiai, sukelti genetinių pažaidų. Tai gali būti radiacija, ultravioletinė spinduliuotė, toksinai, – sako dr. Laura Kairevičė, Kauno klinikų Sarkomų centro vadovė. – Taip pat sarkomų atsiradimą gali lemti paveldimumas.“
Nors sarkomos – ypatingai retos onkologinės ligos, kurios diagnozuojamos 0,1–0,9 (kaulų sarkomų atvejai) ar 4–5 (minkštųjų audinių sarkomų atvejai) iš 100 tūkst. gyventojų per metus, o specifinių simptomų, išduodančių jas, nėra, visgi kreipiantis pagalbos laiku – galima pacientams padėti.
„Neretai, pradėjus formuotis sarkomoms, gali būti matomas ir čiuopiamas darinys kojoje, rankoje ar kitur, kuris ir yra auganti sarkoma, – pažymi dr. Laura Kairevičė. – Diagnozavus ligą laiku, turime galimybes pritaikyti gydymą, padedantį pasveikti.“
Gydant sarkomas, svarbus daugiadalykės komandos bendradarbiavimas. „Efektyviausias sarkomų gydymas – radikalios operacijos, kurių metu pašalinama sarkoma ir jos pažeisti audiniai. Taip pat, esant reikalui, parenkamas specifinis sisteminis gydymas – chemoterapija, biologinė taikinių terapija, sprendžiama dėl spindulinės terapijos tikslingumo. Ypatingai svarbu, kad gydytojai, įtarę sarkomą, nukreiptų pacientus į Sarkomų centrą, kuriame dirba šių darinių gydymo srityje besispecializuojantys gydytojai“, – pabrėžia centro vadovė.
Kiekvienais metais sarkoma Kauno klinikose diagnozuojama daugiau nei 80 pacientų. Gydytojai ragina pastebėjus keistus darinius ant kūno ar pajutus stiprų ir intensyvėjantį skausmą, nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą, nes tai gali būti pirmasis klastingos ligos simptomas. Įtarus, kad pacientui sarkoma, reikėtų juos nukreipti į retų ligų centrus, kuriuose bus suteikta visa reikiama pagalba. Pacientai, kuriems pirmą kartą nustatytas arba įtartas vėžys, gydytojo onkologo konsultacijai registruojami pirmumo tvarka tel. +37037703370. Registracijai būtinas gydytojo siuntimas.
