Kiekvienos šalies Konstitucija turi būti gerbiama, o kalbos apie galimą pagrindinio šalies įstatymo keitimą priimant tautinėms mažumos palankius sprendimus sunkiai įsivaizduojamos, teigia Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas Raimondas Šukys.
"Nepriklausomai nuo užimamų pareigų bet kurios šalies bet kuris pareigūnas turi gerbti kitos šalies Konstituciją bei Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus ir susilaikyti nuo tokių vertinimų vertinant kaip visą šalį, taip ir šalies tautą, pagrindinį įstatymą", - trečiadienį "Žinių radijui" sakė R. Šukys, reaguodamas į teiginius, jog praeitą savaitę KT išaiškinimas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo gali sugadinti Lenkijos ir Lietuvos santykius.
Pasak Seimo Pirmininkės pavaduotojo, jeigu pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ne lietuvių kalba, tai paneigtų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą, jos apsaugos principą, įtvirtintą Konstitucijoje. R. Šukys taip pat atmetė teiginius, neva Konstitucijoje galėtų būti pakeisti tam tikri straipsniai, kurie sudarytų palankesnes sąlygas tautinėms mažumoms.
"Diskusijos apie galimą Konstitucijos keitimą yra nelabai įmanomos, o Lenkijos tautinių mažumų atstovai ir mūsų politikai, ne visi gerai žinodami Konstitucijos sandarą ir procedūras, jos keitimo tvarką galbūt per daug lengvai įsivaizduoja, kad galėtų 14-asis straipsnis būti pakeistas, kur įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Nelabai galėtų būti pakeista ir dvigubos pilietybės nuostata 12-ajame straipsnyje. Pagal Konstituciją, tautos valią išreikštą 1992 metais, šis skirsnis gali būti keičiamas tik visuotiniu tautos referendumu. Negalima apeiti pilietybės, valstybinės kalbos straipsnių keičiant kurį nors Konstitucijos straipsnį, kitaip tariant užsiimant saviapgaule. Tai būtų antikonstitucinis veiksmas. Manau, kad negalime kalbėti, jog bus kas nors kitaip negu dabar yra paaiškinta", - konstatavo R. Šukys.
Kaip jau ELTA skelbė, KT penktadienį išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
Sprendime pažymima, kad šiais atvejais nebūtų pagrindo teigti, jog piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, būtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba" ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba.
Kai kurie Lenkijos dienraščiai neteisingai interpretuoja šį KT išaiškinimą, kaip galutinį Lietuvos atsakymą dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos pasuose.
Lenkijos vadovas Lechas Kačynskis yra sakęs, kad nėra patenkintas šiuo sprendimu.
Lenkų tautinės mažumos reikalai ir pavardžių rašyba bus vienas tų klausimų, kuriuos ketinama aptarti trečiadienį per Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą kaimyninėje šalyje.
