Šiuo metu vis dar svarstoma, kur steigti Kauno viešąjį logistikos centrą. Specialistų studijos kreipia link Palemono, Karmėlavos ar Markučių. Tuo tarpu „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička ragina mąstyti strategiškai ir kartu apjungti Palemono, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Tarptautinio Kauno oro uosto teritorijas.
„Palemone turite puikiai išvystytą geležinkelio infrastruktūrą bei šiek tiek žemės – būtų neteisinga jos neišnaudoti, tačiau reikėtų greičiau perimti ją valstybės nuosavybėn. Aplankėme Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kuri priešingai, nei Palemonas, siūlo mokesčių nuolaidas, kas yra itin svarbu tarptautiniams investuotojams.
Taip pat ten yra daugiau nei 500 ha žemės su puikia infrastruktūra. Oro uostas nuo LEZ tėra nutolęs per 700-800 metrų ir turi potencialą krovinių pervežimo srityje, nes jame gali leistis bet koks lėktuvas. Todėl kartoju – galvokite strategiškai ir priversite konkurentus sunerimti", - po apsilankymo šiose vietovėse šnekėjo P. Telička.
Tiesa, jis pastebi, kad dalis Palemono infrastruktūros yra pasenusi, o norint bėgiais pasiekti LEZ, tektų tiesti dar 7 kilometrų apvažiavimą. Todėl jis siūlo Palemone statyti intermodalinį terminalą, kuriame kroviniai galėtų būti perkraunami į kitas transporto priemones iš 30 km/h riedančio traukinio. Tuomet dėl puikiai išvystytos infrastruktūros lengvai pasiektų LEZ ir Kauno oro uostą.
„Lietuva turi unikalią galimybę tapti pasaulinio krovinių pervežimo verslo dalimi. Ją pražiopsoti, priėmus neteisingus sprendimus, būtų vos ne nusikaltimas. Atsiminkime, kad krovinius veš verslo kompanijos ir mes galima planuoti ką norime, tačiau jei jiems bus nepatogu, jie ir nesinaudos", - sakė Vyriausybės atstovė Kauno regionui Ona Balžekienė
Tuo tarpu Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas teigė, jog būtų gera idėja steigti viešojo logistikos centro užuomazgą Palemone, su mintimi, jog jis plėsis į LEZ. Tam iš dalies prieštaravo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Manau, kad toks sprendimas būtų trumpalaikis. Tai iššauktų didžiules ekologines problemas ir pasekmes Palemonui. Geležinkelis, keliai, gyventojai, poveikio aplinkai vertinimas atsigręžtų prieš mus. Tai nebūtų šiuolaikiškas ir efektyviai dirbantis viešasis logistikos centras", - sakė jis.
Tuo tarpu, praėjusį mėnesį pristatytoje Vokietijos bendrovės „Wagener&Herbst" studijoje, teigiama, jog Palemone viešojo logistikos centro statyba kainuotų keturis kartus pigiau ir jis būtų atidarytas pora metų anksčiau, nei Karmėlavoje ar Mauručiuose, kuriuos nurodė anksčiau atliktos studijos.
Anot studijos, pirmojo etapo statybai Palemone valstybė turėtų skirti apie 12 mln. litų, Karmėlavoje – apie 46 mln. litų, o Mauručiuose – 30 mln. litų. Iš viso terminalas Karmėlavoje kainuotų apie 110 mln. litų, o Palemone – 63 mln. litų. Tuo tarpu Palemono, LEZ ir Kauno oro uostų teritorijų bendro naudojimo studija nesvarstė.
Viešasis logistikos centras – vieta, kur koncentruojama visa su logistika ir transportu susijusi veikla, t. y. intermodalinis (kelių skirtingų transporto rūšių) krovinių terminalas, dirbtuvės, autoservisai, sandėliai ir t. t. Planuojama tokius centrus statyti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
