Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ragina Vyriausiąją rinkimų komisiją uždrausti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti tiems politikams, kurie yra pripažinti pažeidę tarnybinę etiką. Esą to reikalauja viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Rinkimų rengėjai atrėžia, kad jų darbą reguliuojantys rinkimų įstatymai apie tai nekalba.
Konservatorių deleguotas, o dabar iš partijos jau išmestas Vilniaus meras Vilius Navickas dalyvavo sprendžiant, kad jam priklausanti statybų bendrovė gautų mokesčių lengvatų. Už tai etikos sargai pripažino jį pažeidus Viešųjų ir privačių
interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, praneša LTV laida „Šiandien“.
Liberalcentristų deleguotas Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, išsikvietęs vairuotoją su tarnybiniu automobiliu ir juo grįžęs iš V. Navicko penkiasdešimtmečio, taip pat pripažintas pažeidęs tą patį įstatymą, draudžiantį valdininkams naudotis valstybės turtu asmeniniais tikslais.
Buvęs Vilniaus meras, „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas Juozas Imbrasas, prieš Seimo rinkimus populiarinęs save už valstybės pinigus, taip pat pripažintas pažeidėju.
Socialdemokratų lyderis Vilniaus mieste, vicemeras Romas Adomavičius įstatymą pažeidė laiku nedeklaravęs savo viešųjų ir privačių interesų.
Neatmetama, kad šie politikai, ir dar daugiau kaip pusšimtis per trejus metus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pažeidėjais pripažintų vietos valdžios atstovų iš visos Lietuvos, dalyvaus ir vasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Tačiau viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, kuris galioja ir politikams, pasakyta, kad jo pažeidėjai trejus metus nuo pažeidimo negali būti iš naujo priimami į valstybės tarnybą.
„VTEK oficiali nuomonė tokia, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą per šiuos rinkimus neturėtų tapti savivaldybių tarybų nariais. Atsakomybė turi būt pritaikyta ir ją pritaikyti turi Vyriausioji rinkimų komisija“, – teigė VTEK narys Deivydas Rimkevičius.
Etikos sargai oficialiu raštu kreipėsi į rinkimų organizatorius, prašydami užtikrinti, kad prieš dvejus metus Seimo pataisytas ir tokią bausmę numatantis įstatymas būtų vykdomas.
„O kaip Konstitucijoje parašyta? Konstitucijoje neparašyta, kad VTEK pripažintas pažeidęs įstatymą negali būti keliamas kandidatu. Rinkimų įstatyme dar daugiau parašyta, išvardyti apribojimai, kada negalima kelti: kai neatlikęs bausmės, teismo pripažintas neveiksniu, gyvenamosios pilietybės reikalavimai. Tai yra pasakyta labai aiškiai, o daugiau jokių kitokių apribojimų negali būti dėl rasės, kitų dalykų taikymo kandidatams.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas turėtų būti suderintas. Jeigu įstatymų leidėjas laiko, kad kandidatams turi būti taikomas, turi būti suderintas ir su rinkimų įstatymu“, – LTV naujienų tarnybai tvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Rinkimų komisijos nariai dar žada tartis, ką daryti su etikos sargų raštu. O pastarieji atkreipia dėmesį, kad įstatymo numatyta bausmė jau taikoma valdininkams.
„Mes galėtumėm žiūrėti analogija, kuri vyko visai neseniai ir turėjo didelį atgarsį visuomenėje. Tai buvo pono Adolfo Večerskio atvejis, kuriam buvo pritaikyta atsakomybė ir ministras taikė įstatymą. Tai lygiai taip pat ir VRK turėtų pritaikyti šią atsakomybę ir neturėtų būti skirtingi standartai“, – mano D. Rimkevičius.
„Aš manau, kad negali būti dvigubų standartų. Jeigu mes taikome valstybės tarnautojams, tai turime taikyti ir politikams“, – įsitikinusi parlamentarų grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Tuo metu teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats įstatymas neaiškus, nes jame parašyta, kad pažeidėjai negali būti trejus metus priimami į darbą. Tačiau savivaldybių tarybų nariai ne priimami į darbą, o renkami.
„Seimas gali patikslinti dar iki šiol ir pasakyti, kad toks asmuo negali gauti mandato. Viskas Seimo rankose. Dar ne per vėlu, nes dabar, kai paaiškėjo, kad įstatymo formuluotė nepakankamai tiksli, nepakankamai aiški, ji yra dviprasmiška, Seimas turi laiko ją tikslinti iki rinkimų rezultatų įsigaliojimo“, – tvirtina Teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas.
Teisininkai sutaria, kad jei Seimas nieko netaisys, ginčą gali išspręsti teismas. Etikos sargai neatmeta, kad į jį kreipsis.
Kristina Jackūnaitė