Būtų neteisinga sakyti, kad situacija per pastaruosius 10 metų visiškai nepagerėjo – atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų sumažėjo nuo 7 iki 6 kartų.
Tačiau specialistai pažymi, Lietuvoje nėra subalansuotos mokesčių sistemos. Anot jų, tik griežtesni mokesčiai ir didesnis turtingųjų apmokestinimas gali sumažinti pajamų nelygybę.
Pajamų nelygybė apima tiek švietimą, tiek sveikatos sistemas
Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Pasaulio banko mokesčių peržiūros projekto vadovas Vytautas Adomaitis sakė, kad pajamų nelygybė susiformavo rinkos ekonomikoje.
„Tačiau, kalbant apie pajamų nelygybę, susidaro įspūdis, kad norima grįžti į socializmą ar komunizmą. Toks mąstymas neleidžia atlikti tam tikrų politinių veiksmų, nes niekas nenori būti nei socialistas, nei komunistas.
Tada sakoma, kad pajamų nelygybė yra iš piršto laužta problema, kuri nedaro realaus poreikio. Pagrindinė problema yra ideologinės nuostatos ir požiūris“, – svarstė specialistas.
Seimo narys Algirdas Sysas pastebėjo, kad pajamų nelygybė apima keletą skirtingų sričių, o ne tik žmonių gaunamas gaunamas pajamas.
„Tai yra ir galimybė gauti išsilavinimą ar prieinamas sveikatos paslaugas. Visoms šioms problemoms spręsti būtini pinigai. Ir jeigu nesiimsime pokyčių mokestinėje sistemoje, matysime, kaip turtingų žmonių vis daugės. Jų mokesčiai procentine dalimi beveik nesiskiria nuo tokių paprastų profesijų žmonių, kaip slaugytojai ar mokytojai.
Į mokesčių sistemą turi įsikišti valdžia. Tik tokiu atveju turėsime geras švietimo ar sveikatos sistemas. Dabar matome, kad šios sritys eina į privatizaciją. Ir tai gali atnešti labai blogų pasekmių. Atskirtis gali tapti dar didesne“, – komentavo Seimo narys.
Būtina keisti mokesčių sistemą
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė irgi atkreipė dėmesį, kad pajamų nelygybė yra reali problema.
„Lietuvoje skurdo rodiklis Europos Sąjungoje yra vienas aukščiausių. Lietuvoje skursta penktadalis žmonių. Manoma, kad ekonominis augimas savaime išspręs skurdo problemą. Tačiau šiuo keliu jau ėjome ir matome, kad problema neišsisprendžia.
Laukinis kapitalizmas nėra laisva rinka. Laisvoji rinka turi būti aiški ir kontroliuojama, kur visi žaidžia pagal aiškias taisykles. Joje neturėtų būti galimybės išvengti mokesčių“, – pastebėjo ekspertė.
V. Adomaitis sakė, kad pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos problema – pajamų apmokestinimas ne pagal jų dydį, bet veiklos formą, pajamų rūšį.
„O formų ir pajamų rūšių yra labai daug, tad atsiranda galimybė optimizuoti savo mokesčius. Todėl aukščiausias pajamas gaunantys žmonės moka santykinai mažiau mokesčių negu vidurinioji klasė.
Tai yra tipiška mokesčių sistema pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką. Kiekvienai veiklos formai buvo sukurtas atskiras apmokestinimo modelis“, – sakė specialistas.
Anot jo, į valstybės biudžetą Lietuvoje surenkama mažiau pinigų būtent dėl įvairių mokestinių lengvatų ir šešėlio.
„Tai ir lemia pajamų nelygybę. Todėl ir nėra iš ko finansuoti viešųjų paslaugų“, – aiškino V. Adomaitis.
Daugiausiai mokesčių sumoka neturtingieji
J. Navickė pastebėjo, kad mokesčių sistemai Lietuvoje trūksta daugiau progresyvumo, kad uždirbantys daugiau pinigų ir turintys daugiau turto mokesčiai prisidėtų daugiau.
„Šiuo metu mokesčių sistema daugiausiai yra finansuojama vidurines ir žemas pajamas gaunančių žmonių. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra regresinis mokestis. Tie gyventojai, kurie gauna mažiausias pajamas parduotuvėje išleidžia viską, o tie, kurie turi pinigų, parduotuvėj palieka tik dalį savo pinigų.
Taip pat pas mus žemi turto ir pelno mokesčiai“, – komentavo ji.
Pasak jos, žemesnio socialinio sluoksnio jaunimas Lietuvoje turi 4 kartus mažesnę tikimybę įstoti mokytis į aukštąją mokyklą.
„Taigi prarandame žmonių potencialą ir jų mokesčius, kuriuos jie mokėtų ateityje“, – sakė J. Navickė.
A. Sysas sakė, kad Seime mokestinius pakeitimus priimti sunku, nes visada atsiranda tam tikrų verslo grupių gynėjų, kurie priešinasi didesniems mokesčiams.
„Taip pat ir visuomenė turi suprasti, kad mokestiniai pakeitimai yra būtini. Svarbu šviesti visuomenę. Visi geriau gyventume jeigu būtų mažiau godumo ir dalijimosi“, – pastebėjo Seimo narys.
Išaugo skurstančių skaičius
Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, absoliutaus skurdo lygis šalyje 2023 m. sudarė 6,5 proc., palyginti su 2022 m., jis padidėjo 2,7 procentinio punkto. 2023 m. apie 187 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
„2023 m. absoliutaus skurdo riba siekė 354 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Didėjant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2022 m., padidėjo 32,6 proc.“ – skelbė Valstybės duomenų agentūra.
Agentūros duomenimis, darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2023 m. jis sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 2,6 proc.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2023 m. sudarė 5,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 3 proc. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,6 proc. ir 2023 m. sudarė 7,4 proc.
Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (11 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 11,6 proc.). Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 32,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 6,2 proc.
Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2022 m., padidėjo 1,9 procentinio punkto, bedarbių – 8,5, senatvės pensininkų – 2,4 proc.