Kas antra mirtis Lietuvoje – dėl širdies ligų
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje – it nebylus žudikai. Žmogaus organizmą dažniausiai paveikia tyliai, iš pradžių – be jokių ryškių simptomų. O pagaliau pastebėjus pirmuosius simptomus, jau gali būti per vėlu.
Tai patvirtina ir iškalbinga Lietuvos mirčių statistika: širdies ir kraujagyslių ligos yra atsakingos už pusę Lietuvos mirčių: analizuojant pernai metų duomenis, net 53 proc. visų mirusiųjų pasiglemžė būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Širdies ir kraujagysliu ligos yra ir pasaulio žmonių žudikas Nr. 1. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas ir širdies nepakankamumas, pasaulyje kasmet miršta 20,5 milijonų žmonių. Pasaulinės širdies federacijos prezidentas profesorius Daniel J. Piñeiro pabrėžia: „Skaičiai tokie stulbinantys, kad 2013 m. išeminė širdies liga buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą”.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, profesorė Sigita Glaveckaitė perspėja, kad Lietuvoje situacija ženkliai blogesnė, nei kitose Europos Sąjungos šalyse: „Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Skaičiuojama, kad numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu ES vidurkis, o abiejų lyčių sveikų gyvenimo metų atžvilgiu nuo ES atsiliekame 8 metais“, – pranešime spaudai atkreipia dėmesį ji.
Žmonės į rizikos veiksnius žiūri pro pirštus
Profesorės teigimu, prie šios grėsmingos statistikos reikšmingai prisideda pačių žmonių pasirenkamas gyvenimo būdas ir toleruojami rizikos veiksniai: „Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą“, – pažymi prof. S.Glaveckaitė.
Per mažą rūpestį širdies sveikata iliustruoja ir tai, jog nemokamose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose kasmet dalyvauja mažiau nei pusė (46 proc.) į 40–60 metų amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų. Tad, Lietuvos širdies asociacija kviečia aktyviau dalyvauti prevencijos programose, o jose dalyvaujant kiek įmanoma kruopščiau laikytis gydytojų rekomendacijų.
„Vilties yra: taikant mažus gyvenimo būdo pokyčius – žalingų įpročių atsisakymą, dietą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, galima išvengti net 80 proc. ankstyvų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mes, kartu su Pasaulio širdies federacija, norime pasiekti naują Gineso rekordą – didžiausią mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimą, mobilizuodami kiekvieną pilietį rūpintis ir saugoti savo širdį “, – sako profesorė.
Į pagalbą – ir tinkamas vaistų vartojimas
Pagrindinė taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekvienas, jau sužinojęs širdies ligos diagnozę – vaistus vartoti taip, kaip nurodė gydytojas. Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės, dar nebaigę viso gydymo, savavališkai jį nutraukia, nes, neva, nejaučia jokių simptomų. Bet ne veltui hipertenzija (padidintas kraujo spaudimas) ar dislipidemija (padidintas cholesterolio kiekis kraujyje) yra vadinamos nematomomis ligomis – jos nejuntamos, bet tyliai ir tikslingai darančios žalą viso organizmo arterijoms bei širdžiai ir didinančios grėsmingų komplikacijų ir mirties riziką.
Lietuvos širdies asociacijos renginys visuomenei
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena kasmet tampa puikia proga didinti visuomenės informuotumą apie širdies ligas, jų riziką bei prevenciją. Lietuvoje šią šventę kiekvienais metais organizuoja Lietuvos širdies asociacija – ne pelno siekianti, visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Šiemet įvyko dar vienas prasmingas Pasaulinės širdies dienos minėjimas. Jo metu darbingo amžiaus asmenims buvo vykdomi įvairūs matavimai: kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės bei kūno sudėties analizė. O taip pat, renginio vietoje dirbo gydytojai kardiologai, kurie konsultacijų metu padėjo žmonėms suprasti turimus matavimų duomenis ir informavo, kokie turėtų būti tolimesni sveikatos puoselėjimo žingsniai. Tęsiant sveikatos puoselėjimo temą, renginyje taip pat vyko dietisto, kineziterapeuto bei psichologo konsultacijos.
Taigi, „pažink savo širdį“ sužinodamas:
- Aukšta kraujo gliukozės koncentracija (kraujo cukrus) gali parodyti, jog sergate cukriniu diabetu. Širdies ir kraujagyslių ligos sąlygoja didžiąją dalį cukriniu diabetu sergančių žmonių mirčių, todėl, jei liga laiku nediagnozuojama ir negydoma, gali padidėti ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika.
- Aukštas kraujo spaudimas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Jis dar vadinamas tyliuoju žudiku, nes paprastai neturi perspėjančių požymių ar simptomų ir dauguma žmonių nežino, kad turi padidintą kraujo spaudimą.
- Cholesterolio padidėjimas yra siejamas su maždaug 4 milijonais mirčių per metus, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimai; taip pat svarbu kūno svoris bei kūno masės indeksas. Atlikęs kraujo tyrimus gydytojas patars kaip sumažinti jūsų širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pagerinti jūsų širdies sveikatą.
