Vyras tikino, kad jų ryšys buvo labai stiprus, jie nuolat bendravo, todėl buvo sunku susitaikyti su šia mintimi, jog neteko senelio.
Pirmas susitikimas
Pirmą kartą Radžis su seneliu susitiko prieš daugelį metų. Jis dėkojo, kad šį susitikimą suorganizavo žurnalistė Ligita Juknevičiūtė.
„Pirmas mūsų su seneliu susitikimas buvo toks nekalbus, nes aš dar rusiškai nelabai gerai kalbėjau. Buvo tokio pasimetimo, tačiau kokį jį įsivaizdavau, tokį ir pamačiau. Jis buvo toks nedidelis, šviesaus proto ir išvaizdos“, – pradėjo pokalbį atlikėjas.
Tęsdamas mintį apie susitikimą Radži tikino, kad viskas buvo labai jautru: „Pirmas susitikimas buvo gatvėje, viskas buvo netikėta. Jis labai džiaugėsi, nes aš buvau jo pirmas anūkas. Buvo labai didelis nerimas, baimė. Galvojau, kad gal jis nenorės su manimi susipažinti, nepriims manęs. Tačiau pamatęs mane labai susigraudino.“
Nuo pat pirmo susitikimo jie tapo labai artimi vienas kitam, todėl išsakydavo visas slapčiausias paslaptis bei pasidalindavo išgyvenimais.
„Jis visuomet dalindavo man patarimus: kad nerūkyčiau, negerčiau, daug dirbčiau. Jam darbas visuomet buvo pirmoje vietoje. Stengdavausi visuomet jo klausyti. Kuomet atrandi artimą žmogų, visuomet norisi stengtis dėl jo. Aš jam įrodžiau, kad aš esu ne šiaip sau anūkas. Jis pamatė, kad nors vienas giminėje daro kažką rimčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Atlikėjas džiaugėsi, kad dabar yra svarbiausia tai, jog jie pamatė vienas kitą ir artimiau susipažino, o tarp jų nebuvo jokių paslapčių: „Visada jam viską sakydavau, kalbėdavomės labai artimai. Nebūdavo, kad kažko nepasakyčiau. Svarbu, kad jis mane matė, susipažinome.“
Visi gerbė senelį
Radžis tvirtino, kad jo senelį visi gerbė, nes jis buvo labai geros sielos žmogus: „Jis buvo labai geras žmogus, labai išgyvendavo dėl šeimos. Jis norėjo, kad visiems būtų gerai, sektųsi. Na, o jam nelabai pasisekė su mano tėčiu, negalėjo matyti anūko, kuris buvo atvažiavęs prieš daug metų. Jis buvo čigonų baronas, teisingas žmogus. Visi jo klausydavo. Visi jautė jam pagarbą. Mano širdis džiaugiasi, kad jis toks buvo.“
Nepaisant to, kad likimas juos suvedė tik po daugybės metų, tačiau atlikėjas bandydavo kuo dažniau aplankyti senelį: „Stengdavausi dažnai atvažiuoti pas senelį, matytis ir būti su juo. Jis visada mane sutikdavo svetingai. Būdavo ir muzikantai, didelė puota. Labai laukdavo manęs, mylėjo…“
Seneliui padovanota dovana ir susigyvenimas su netektimi
Atlikėjas pasakojo, kad senelis Viktoras buvo labai laimingas, kad šis yra dainininkas: „Labai didžiavosi ir džiaugėsi, kad aš dainuoju. Jis sakė, kad jo širdis laiminga dėl manęs. Kalbėjo, kad jo širdis pajaunėjo, kuomet klausė mano dainų.“
Tiesa, dėl to, kad seneliui labai patiko jo dainos, Radži net jo garbei skyrė vieną savo dainą.
„Jam labai patiko mano dainos: „Čigono meilė“, „Verkia smuikas“. Daina „Verkia smuikas“ buvo skirta jo garbei. Labai buvo patenkintas, džiaugėsi. Jis buvo jautri asmenybė, todėl net pravirko“, – atviravo Radži.
Prisimindamas paskutines savaites, kuomet senelis dar buvo gyvas, jis pasakojo, kad iš balso jautė, kad visai netrukus gali jį prarasti.
„Jis kiekvieną kartą mane kviesdavo, kad atvažiuočiau... Labai norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau taip ir nepavyko atvažiuoti. Sveikata paskutiniu metu buvo pašlijusi. Gaila dėl to, nes buvau nupirkęs Velykoms bilietus, kad susitiktumėme, bet taip ir nesusitikome. Nespėjau jo pamatyti. Jis labai norėjo, kad aš jį aplankyčiau. O paskutinėmis savaitėmis aš jam kartojau: „Laikykis, laikykis, seneli“. Jautėsi iš balso, kad greitai jo neteksiu. Jis buvo stiprus žmogus, bet sirgo diabetu“, – atsiduso atlikėjas.
Nuo senelio netekties praėjo 4 metai, todėl dabar yra lengviau susitaikyti su netektimi: „Teko susigyventi su netektimi. Laikas bėga, bet nieko nebepakeisi. Esu padaręs net jo filmą iš gyvenimo akimirkų. Tad visada jį pasižiūriu, prisimenu. Man lengviau išgyventi šią netektį, nes aš bent jį sutikau, susipažinau. O galėjo tokios galimybės ir nebūti… Dėkoju Ligitai Juknevičiūtei, kuri padarė susitikimą. Yra net filmas sukurtas „Čigono meilė“. Mes 8 metus bendravome, nemažas laiko tarpas. Lengviau yra žinoti, kad pažinojau jį, o ne taip, kad žinočiau, kad egzistavo, bet nebūčiau pažinojęs. Aišku, kad sunku, bet yra kaip yra.“
Seneliui skirtas video:
