Kaip paneša Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taip pat džiaugiamasi pilietiškais paveldo mylėtojais, kurie praneša apie tokiais nelegaliais būdais įgytus ir internete pardavinėjamus archeologinius radinius.
KPD specialistai deda pastangas, kad tokie daiktai atsidurtų muziejuose. Vien 2022 m. radiniai į KPD buvo pristatyti 42 kartus (savanoriškai ir priverstinai kviečiant asmenis pristatyti radinius pagal gautus pranešimus).
Kada galima naudoti metalo detektorių?
Metalo ieškiklių naudojimo tvarką komentuoja KPD vyr. specialistas Ričardas Dediala:
Lietuvos Respublikoje metalo ieškiklių ir kitos paieškos įrangos įsigijimas bei naudojimas nėra uždraustas, tačiau jis griežtai ribojamas teisės aktais.
Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius.
Pagal NKPAĮ 19 straipsnio 3 dalį, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai, t. y. viešajam pažinimui saugomame objekte jo teritorijoje, vietovėje taip pat uždrausta be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius.
Mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, o viešojo pažinimo – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai bei jų teritorijos.
Kokių daiktų paieškos draudžiamos?
Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, saugomo objekto teritorijoje, vietovėje draudžiama atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius.
Taip pat vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija) 8 punktu, draudžiama naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi archeologiniai tyrimai.
KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ieškoti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai.
Visi žemėje (t. y. ne kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje ar apsaugos zonoje), jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai (kultūros objektai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.
Siekiant naudoti metalo ieškiklį ar kitą paieškų įrangą ne kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje reikia vadovautis aukščiau cituota KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalimi. Minėtas straipsnis nurodo, kad metalo ieškiklį ar kitą paieškos įrangą naudoti draudžiama KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų paieškai. Tai yra šie objektai:
1) archeologiniai radiniai;
2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
6) muzikos instrumentai;
7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
14) antikvariniai daiktai.
Remiantis KKVAĮ, antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Reziumuojant galima teigti, kad šiaip susigalvojus negalima naudoti metalo ieškiklio kultūros objektų paieškai kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje (imperatyvi nuostata) ir ne kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, t. y. bet kur, kai tai daroma tyčia.
Paprastai sakant, vienintelis teisėtas būdas su archeologijos mokslu nesusijusiam piliečiui ieškoti kultūros objektų – dalyvauti talkinant oficialiuose archeologiniuose tyrimuose, kuriems vadovauja tyrėjas-archeologas pagal teisės aktų numatyta tvarka jo Mokslinėje archeologijos komisijoje aprobuotą archeologinių tyrimų projektą ir jam Departamento išduotą leidimą atlikti archeologienius tyrimus, už kurį tyrėjas atsiskaito parengęs ataskaitą.
Ką daryti atsitiktinai radus vertingą daiktą?
Atsitiktinai radus KKVAĮ 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus radėjui privaloma pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui, pristatant juos į artimiausią Departamento teritorinį skyrių.
Detalesnė kultūros objektų perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-377 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-429 redakcija) „Atlyginimo už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius taisykles“ (toliau – Radinių taisyklės).
Radėjas, remiantis Radinių taisyklių 5 punktu, privalo per savaitę pristatyti radinį KPD teritoriniam skyriui. Teritorinis skyrius įvertina, ar radiniai atitinka KKVAĮ 3 straipsnyje įvardijamus kultūros objektus. Radėjas privalo pateikti rašytinį paaiškinimą bei nurodyti radinio radimo vietą (tai svarbi informacija mokslui, ateities tyrimams).
Teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje rasti radiniai, jeigu yra pagrindo, kad galimai kultūrinę, istorinę ar archeologinę vertę turintys radiniai yra iš neatskleisto kultūros paveldo objekto, per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos kartu su radinius pateikusiu asmeniu (jeigu jis gali dalyvauti) patikrina radinių radimo vietą ir surašo jos apžiūros aktą.
Teritorinis skyrius perduoda radinį(-ius) KPD Veiklos koordinavimo skyriui. KPD šį radinį(-ius) teikia Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai, kurį įvertina, ar šis radinys(-iai) turi kultūrinę vertę. Tada KPD kreipiasi į Kultūros ministeriją dėl konkretaus muziejaus radiniui parinkimo.
Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad radiniai neturi istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės, tuomet apie tai KPD per 5 darbo dienas raštu praneša daiktus radusiam asmeniui bei nurodo, kuriame teritoriniame skyriuje ir kada jis gali juos atsiimti ir teisėtai disponuoti.
Pastebėtina, kad archeologiniai radiniai negali priklausyti (būti grąžinami, nepaisant, kad yra rasti privačios nuosavybės žemėje) privačiam asmeniui (nebent jis juos įgijęs teisėtai), nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Be to, aukščiau cituotas KKVAĮ 12 straipsnio 4 dalis skelbia, jog visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti KKVAĮ 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn.
Tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę.
Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 5 dalis nurodo, jog „Kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paieškos vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnis „Radinio pasisavinimas“ numato, jog „tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
