Specialistų pastebėjimu, pradėjus skaudėti pilvui ar atsiradus galvos svaigimui, žmonės ieško baisių ligų, nors neretu atveju – priežastis būna organizme apsigyvenę parazitai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir parazitologijos specialistė Daiva Veitienė pasakojo, kad per metus nustatoma apie 600 užsikrėtimų helmintais atvejų.
„Lietuvoje yra trys pagrindinės parazitų grupės. Yra biohelminatai, jai priklauso kaspinuočiai, jais serga vienetai. Taip pat yra geohelmintai, tai tokie parazitai, kurių kiaušinėliai bręsta dirvožemyje ir jais užsikrečiame per nešvarias rankas – tai būtų askaridės, jų būna apie porą šimtų atvejų per metus. Ir yra kontaktiniai helmintai, spalinės, jų būna 400–500, anksčiau būdavo ir 1,5 tūkst.“, – vardijo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Simptomai – nuo galvos svaigimo, viduriavimo iki geltos
Nors užsikrėsti parazitais gali visi, dažniausiai jų sukeltomis ligomis suserga vaikai.
„Vaikai dažnai ir rankų nenusiplauna, kiša žaislus į burną, ypač 4–6 metų amžiaus vaikai. Aišku, serga ir suaugę asmenys, bet jie gal ne taip kreipiasi į gydytojus – nors jaučia kažkokius simptomus, bet numoja ranka, gal pradeda ieškoti rimtesnių ligų. O jei vaikas pasiskundžia pilvo skausmais, tėvai sureaguoja ir pradeda kelionę pas gydytojus ir į laboratorijas“, – kalbėjo D. Veitienė.
Kokie pirmieji požymiai leistų įtarti, kad žmogus užsikrėtė parazitais? Pasak jos, simptomai gali būti nespecifiniai – varginti pilvo skausmas, pūtimas, protarpinis viduriavimas.
„Jei užsikrėsta pirmuonimis, viduriavimas būna kitoks, ne protarpinis, žmogus ištisai viduriuoja, tada pradedama ieškoti pagalbos. Gali atsirasti galvos skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, apetito pasikeitimas.
Užsikrėtus žuviniu kaspinuočiu gali būti net liežuvio įtrūkimai arba blizgantis liežuvis. Užsikrėtus echinokoku, kalbant apie miško uogas, gali išsivystyti netgi gelta, kadangi echinokoko lerva gyvena kepenyse. Taigi tada būdingi visi kepenų pakenkimo požymiai, skauda dešinę pusę po šonkaulių lanku. Tad yra įvairiausi simptomai, kuriais vadovaujantis iš karto negali spręsti, kad yra parazitai, bet įtarti galima“, – aiškino ekspertė.
Liga pasireiškia ir po 10–15 metų
Paklausta, kaip paprastai užsikrečiama parazitais, pašnekovė pasakojo, kad spalinukėmis vaikai užsikrečia vieni nuo kitų, per rankas.
„Viena spalinukė išskiria kažkur nuo 5 iki 16 tūkst. kiaušinėlių per parą. Ji tuos kiaušinėlius išskiria išangėje ant ir jų pribyra visur – ir ant patalynės, tad enterobioze, spalinių sukelta liga, gali sirgti ir kiti šeimos nariai. Pirmas požymis prie spalinukių yra labai smarkus užpakalio niežėjimas – vaiko rankytė nuolat prie užpakaliuko ir kasosi, ypač naktį, o jei jų dar daugiau, niežti ir dieną“, – komentavo D. Veitienė.
Nežinome, ar užbarstė kiaušinėlių ant tų uogų, ar ne, o echinokokozė pasireiškia ne iš karto, tai labai lėtinis susirgimas, praeina 10–15 metų ir žmogus nežino, kur užsikrėtė
Kirminų „pasigauti“ galima ir suvalgius neplautų uogų ar kitų vaisių.
„Yra kiek senesni, kelių metų duomenys – nustatyta, kad maždaug 58 proc. lapių Lietuvoje yra užsikrėtusios echikokoze, tokiu kelių milimetrų ilgio kaspinuočiu. Ir mes nežinome, kur tos lapės miške tuštinasi.
O tas echinokokas yra tik iš kelių narelių, tik kokie 5 milimetrai ir trys nareliai, tai kai pilnas kiaušinių narelis atitrūksta (ten jų būna 500–800) ir jis šliaužia 25 centimetrus visur barstydamas tuos kiaušinėlius.
Tai nežinome, ar užbarstė jų ant tų uogų, ar ne, o echinokokozė pasireiškia ne iš karto, tai labai lėtinis susirgimas, praeina 10–15 metų ir žmogus nežino, kur užsikrėtė – ar nuo šuns, kurį augina, netikrina ir negydo, ar iš miško parsinešė suvertų žemuogių“, – pasakojo specialistė.
Į burną – jokių neplautų uogų
Pašnekovė pabrėžė, kad visas daržoves ir vaisius, uogas – tiek randamas miške, tiek nuskinamas savo sode reikia plauti.
„Mes niekada nežinome – gal atskrido musė, kuri pas kaimyną tupėjo lauko tualete, gal lietus iš to tualeto nuplovė ant mano daržovių, vaisių, uogų, braškių nuplovė tas išmatas su helmintų kiaušinėliais. Nes Lietuvoje cirkuliuoja, pavyzdžiui, askaridozė, kur patelė gali išaugti net iki 40 cm ilgio, tai tų askaridžių apie porą šimtų atvejų būna kiekvienais metais, tai jos kažkur cirkuliuoja, žmonės užsikrečia“, – pastebėjo D. Veitienė.
Buvo toks atvejis, kai iš ligoninės pristatė 71 centimetro ilgio ryškiai raudonos spalvos kaip arterinis kraujas kirminą.
Jos aiškinimu, parazitai gali ilgai tūnoti organizme ir jį tyliai sekinti:
„Parazitas ir reiškia tai, kad jis gyvena svetima sąskaita. Sakykime, gyvena 12 metrų ilgio kaspinuotis organizme, jis neturi skrandžio, bet jis maitinasi visu kūno paviršiumi, tai toks 12 metrų žuvinis kaspinuotis atiminėja maistine medžiagas iš mūsų.
Dėl to gali atsirasti ir vitamino B12 stoka, visi požymiai – ir galvos svaigimas, pykinimas, o askaridė savo storomis trimis lūpomis prisikabinusi prie žarnyno gleivinės, minta suirusiu epiteliu ir minta mūsų žarnų turiniu plonojoje žarnoje, reiškia, atiminėja mūsų maistą.“
Išoperavo net 71 cm ilgio kirmėlę
Specialistė kartu papasakojo ir apie kone įspūdingiausią atvejį, kai buvo išoperuota 71 centimetro kirmėlė.
„Esame turėję tokį atvejį – inkstų parazitą. Tai – mėsaėdis parazitas, kuriuo gali sirgti šunys, katės, labai dažnai serga audinės ir buvo toks atvejis, kai iš ligoninės pristatė 71 centimetro ilgio ryškiai raudonos spalvos kaip arterinis kraujas kirminą.
Aišku, jis buvo pašalintas operacijos metu su atitinkamais prietaisais ir nustatėme, kad tai inkstų parazitas, kuris rastas pas asmenį, kuriam operavo kepenis. Matyt, kažkokiu būdu kirminas nenukeliavo į inkstus, kepenys jį sustabdė ir jis ten apsistojo, supūliavo, kepenys jį izoliavo ir teko pašalinti. Tai labai retas atvejis, bet tokių dalykų pasitaiko“, – išskirtiniu atveju dalinosi D. Veitienė.
Kaip išvengti užsikrėtimo kirmėlėmis?
Paklausta, kas dar be rankų higienos ir vaisių, daržovių plovimo padėtų išvengti užsikrėtimo helmintais, specialistė patarė nepamiršti nusivalyti telefono, rankenų namuose, mat ten gali kauptis užkratas.
„Svarbiausia – reikia mokyti vaikus plauti rankas, prieš valgį, po tualeto, grįžus iš mokyklos, o išėjus iš namų neleisti autobusuose, troleibusuose laižyti rankenų, nekišti pirštų į burną. Nereikėtų dalintis telefonu, nes ir ant jo radome kiaušinėlių.
Namuose reikėtų apsivalyti durų rankenas, įėjus į namus pirmiausia nusiplauti rankas su muilu. Norint neužsikrėsti žuviniais kaspinuočiais (daug dabar atvykusių žmonių buvo iš užsienio, kurie dirba žuvų pramonėje), reiktų nevalgyti blogai termiškai apdorotos žuvies, taip pat – ir blogai apdorotas kiaulienos ir jautienos“, – patarė D. Veitienė.
Laikantiems naminius gyvūnėlius ir jaučiantiems tokius simptomus kaip galvos svaigimas, pilvo pūtimas, užpakalio niežėjimas, viduriavimas, kitus žarnyno negalavimus, specialistė patarė išsitirti išmatas, mat didelė tikimybė, kad žmogus galėjo užsikrėsti nuo augintinio.
Itin saugotis patariama nėščiosioms, mat kyla toksoplazmozės rizika: „Rekomenduojama nėščioms neturėti kačiukų ar bent nelįsti prie kraiko, nevalgyti žalios mėsos, apskritai reikėtų labai prisižiūrėti, vartoti garintą maistą, o ne rūkytą ir panašiai.“
Būtina išnaikinti kiaušinėlius
Jei vaikas jau užsikrėtė parazitais, labai svarbu kaip reikiant iššvarinti namus.
„Spalinukė išskiria tūkstančius kiaušinėlių ir jų pribarsto visur, tad reikalinga didelė generalinė tvarka namuose – skudurus, kuriais valoma, perplauti karštu vandeniu, ką galima, išnešti į saulę.
Ir jei vaikas lanko darželį, būtų gerai, kad vaikai būtų išgydyti (jei darželyje kažkur nustatytas atvejis, tikėtina, kad ir kiti vaikai bus pasigavę parazitų). Nes jei tik sunaikinti parazitą, bet ne kiaušinėlius, turime užburtą ratą, todėl atsikratyti parazitų būna labai sunku“, – patarimus dalino parazitologė.
Ar verta išbandyti internete randamus liaudiškų priemonių receptus, kaip efektyviai kovoti su kirmėlėmis? Parazitologė tokios praktikos nepalaimino.
„Tokių dalykų nenaudoju, nes labai lengva perdozuoti. Esu skaičiusi įvairių patarimų – kad česnako 10 lašų įlašinti, paskui tris mėnesius gydytis arba česnaką sumalti ir su pienu išgerti. Žinote, čia gydytojas turi pasakyti, kaip gydytis. Galima liaudiškais patarimais kažkiek vadovautis, jei jie perskaityti knygoje, kuri yra recenzuojama mokslininkų. Kitu atveju galima prisidaryti daugiau žalos nei išvaryti vieną vargšę askaridę“, – konstatavo D. Veitienė.
