Tai iki šiol nežinotas 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas. Apžiūrėti ir pristatyti naujienos buvo atvykusi ekspertų grupė iš LLTI ir LMAVB, rašoma Ąžuolyno bibliotekos pranešime žiniasklaidai.
Vienintelis toks
LMAVB vadovas dr. Sigitas Narbutas pasakojo, kad doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė Ąžuolyno bibliotekos fonde rado unikalų, pasaulyje vienintelį ir iki šiol mokslininkams nežinotą leidinį su poetiniu kūriniu ir nustatė, kad jo autorius yra Sarbievijus.
„Vienintelė knygutė, kuklutė, vos keturi lapai, bet jos reikšmė ir vertė yra milžiniškos. Iki šiol niekas, be Kauno bibliografų ir bibliotekininkų, neturėjo džiaugsmo paimti jos į rankas.
Tai yra Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odė palaimintajam Stanislovui Kostkai. Proginis leidinys, apie kurio buvimą iki šio pirmadienio, spalio 21 d., mažai kas ir žinojo.
Knyga yra svarbi kaip jėzuito pagarbos išraiška šv. Stanislovui Kostkai, kuris Sarbievijaus gyvenimo metais dar buvo tik palaimintasis, garsėjęs stebuklais. Labai smagu ir tai, kad Seimo nutarimu 2025 metai yra paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.
Kaunas ir kauniečiai, šios bibliotekos skaitytojai, miesto gyventojai, turės unikalią progą pasidžiaugti šia reta, unikalia knyga. Man labai smagu, kad Kaunas turi savo Mažvydą.“
Kaip pavyko atrasti pasaulyje vienintelį Sarbievijaus odės leidimą, pasakojo doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė.
„Šiais metais mano vadovaujamas studentas, dabar jau doktorantas, Lukas Bieliauskas rengė būtent šios odės publikaciją. Ja domėjausi jau seniai ir atsitiktinai aptikau, kad kūrinys panašiu pavadinimu yra Ąžuolyno bibliotekos kataloguose.
Iki šiol žinojome tik tiek, kad ji buvo išspausdinta pomirtiniuose leidiniuose. Pradėjus lyginti tekstus pasirodė, kad taip, Ažuolyno bibliotekos egzemplioriaus poetinis tekstas ir yra ta pati Sarbievijaus odė, tik čia nenurodytas jos autorius.
Šio leidinio antraštėje minimi 1639 metai. Greičiausiai ji buvo išspausdinta karaliaus Vladislovo Vazos sugrįžimo iš užsienio proga. Matyt, tiražo būta visiškai mažo, jo egzemplioriai greitai išnyko, nes knygelė nėra net minima žymiausių bibliografų. Kol kas žinoma, kad ši knyga, esanti Ąžuolyno bibliotekoje, yra vienintelė. Dabar reikės tikslinti faktus ir procesas vyks toliau.“
Radinys – išskirtinis
Ąžuolyno bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė teigė, kad yra maloniai nustebusi dėl tokio atradimo.
„Esu be galo dėkinga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vadovui dr. Sigitui Narbutui už tai, kad atvedė ekspertus, mokslininkus įvertinti štai tokio įspūdingo leidinio. Augame kiekvieną dieną, būdami bibliotekininkai, būdami specialistai, bet vis dar šio bei to nežinome.
Girdėjau įvairių pasiūlymų, kad galėtume kartą metuose eksponuoti atrastąjį spaudinį, o gal nuspręsime eksponuoti nuolatos, kad jis būtų prieinamas Laikinosios sostinės gyventojams ir svečiams UNESCO kultūros paveldo pastate, K. Donelaičio g. 8, priklausančiame Ąžuolyno bibliotekai.
Ypatingas saugojimo ir eksponavimo sąlygas leidiniui paruošime po antrojo bibliotekos modernizavimo etapo. Tai jau bus po poros metų.“
Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – 1625 m. išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres), kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje, buvo dar papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.
Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.