Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime narys Rokas Žilinskas prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Seime.
Pasak Seimo nario advokatų, panaikinant R.Žilinsko neliečiamybę nepaisyta Seimo Statuto normų. Gynėjai pageidauja, kad KT išaiškintų, ar tokiu būdu nebuvo pažeisti Konstitucijos 62, 69 ir 76 straipsniai, reglamentuojantys Seimo nario statusą ir įstatymų priėmimo tvarką.
Anot gynėjų, po to, kai gruodžio pradžioje Seimo laikinoji komisija, kurios užduotis buvo pateikti išvadą, ar galima traukti R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, pateikė buvusiam žinių vedėjui palankų verdiktą, Seime turėjo būti sudaryta nauja komisija, kuri spręstų, kaip toliau elgtis su parlamentaru.
Seimo Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti. Anot gynėjų, naujai sudaryta komisija ir turėjo aiškintis, kaip elgtis tokiu atveju.
Gynėjai tikino teismą, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, po neigiamos laikinosios komisijos rezoliucijos nusprendusi, kad Seimo nariai privalo balsuoti, ar pritarti komisijos rezoliucijai, ar ne, pasielgė neteisėtai.
„Etikos komisija peržengė kompetencijos ribas ir ėmėsi aiškinti įstatymą“, - tvirtino gynėjai.
R. Žilinskas trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad jo ir jo gynėjų nuomone, Seimas neapsisprendė dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.
„Tokios rezoliucijos, kad leidžiama mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Seime net įregistruota nebuvo“, - teigė TPP atstovas.
Paklaustas, ar Seimas atėmė jam neliečiamybę, R. Žilinskas atsakė nežinantis.
Teismo posėdyje TPP narys prasitarė, kad rengiant šį prašymą jis sulaukė ir Seimo pirmininko pagalbos. „Su Seimo pirmininku bendrauju kasdien, ir tai, kas yra pateikta teismui, yra mūsų bendro darbo rezultatas“, - per teismo posėdį sakė R. Žilinskas.
Vėliau žurnalistams TPP narys teigė, kad žiniasklaidos atstovai jį ne taip supratę. „Jūs mane neteisingai supratote. Tai, ką priėmė Seimas, priėmė Seimas. Tai, ką šiandien išgirdote teisme, tai buvo mano ir advokatų darbas“, - kalbėjo Seimo narys.
Prokurorė Lilija Balaišienė žurnalistams po teismo tvirtino, kad kaltinamasis pasinaudojo savo teisėmis.
„R. Žilinskas yra kaltinamasis, jis turi teisę į gynybą, čia yra gynybinė taktika. Advokatai nuodugniai išanalizavo balsavimo procedūrą ir įžvelgė pažeidimų (...) Teismas gavo rezoliuciją leisti patraukti R.Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, bet jeigu ta rezoliucija buvo priimta su pažeidimais, tai yra pirminis sprendimas buvo priimtas su pažeidimais, tai nuosprendis, nepaisant, ar jis bus kaltinamasis, ar išteisinamasis gali taipogi būti priimtas su pažeidimais“, - dėstė prokurorė.
R. Žilinskas teisinę neliečiamybę buvo įgijęs po Seimo rinkimų, todėl teismo procesas keliems mėnesiams buvo sustojęs. Tuomet Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ir prokurorai pateikė prašymą, kad parlamentaro neliečiamumas būtų panaikintas.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Seimui prašymą leisti traukti Tautos prisikėlimo partijos atstovą baudžiamojon atsakomybėn pateikė lapkričio pabaigoje. Po jo kreipimosi buvo sudaryta komisija, sprendusi, ar reikėtų patenkinti teisėsaugininkų prašymą.
Komisijos išvados R. Žilinskui buvo palankios. Tuomet komisijos vadovas konservatorius Vidmantas Žiemelis tvirtino nematąs pagrindo leisti patraukti buvusį žurnalistą baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau Seimas atmetė Seimo komisijos parengtą rezoliuciją, kuria siūlyta nesutikti, kad R. Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Seimo Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti.
Iškilus kolizijai, buvo kreiptasi Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Pastaroji pasiūlė dėl rezoliucijos apsispręsti alternatyviai balsuojant - jei pasisakiusių prieš būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog Seimo nario neliečiamybė panaikinta.
Po šio balsavimo R. Žilinską teisinė neliečiamybė buvo panaikinta.
Buvęs LNK Žinių vedėjas R. Žilinskas ir jo draugas M. Gurskis kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu ir pasipriešinimu jiems.
Už tokią veiką gresia iki trejų metų nelaisvės.
2007 metų gruodžio 4-ąją R. Žilinskas su M. Gurskiu įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju Olegu Chatkevičiumi.
Iškvietęs policijos pareigūnus taksistas tvirtino, kad iš sostinės senamiesčio į Žolyno gatvę vykę du neblaivūs vyrai esą atsisakė mokėti 40 litų už kelionę ir ėmė jį užgaulioti.
Bylos duomenimis, taksi keleiviai necenzūriniais žodžiais iškeikė ir į iškvietimą atvykusius policininkus. Po to R. Žilinskas ir M. Gurskis buvo nuvežti į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą.
Kadangi atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, R. Žilinsko girtumas nustatytas Vilniaus priklausomybės ligų centre. Jo kraujyje rasta 2,48 promilės alkoholio.
