„Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus komentavo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.
Pasak viceministro, stojantieji išgirdo ekspertų patarimus, kad socialinės pakraipos specialybės nėra paklausios darbo rinkoje. Nors ir šįmet į vadybos, ekonomikos, teisės specialybes stojo daug abiturientų, pastebimas dėmesys ir kitokio pobūdžio studijoms.
Kalbėdamas apie regioninius universitetus, R.Vaikus jų ateitį siejo orientacija į regionų poreikius
R.Vaitkaus teigimu, regioniniai universitetai dabar rungiasi ne vien tarpusavyje, ne tik su Vilniaus ir Kauno universitetais, bet ir su kolegijomis, pavyzdžiui, Klaipėdos, Marijampolės, Rietavo, Utenos, Šiaulių.
„Visos tos mokyklos tarpusavyje konkuruoja ir stengiasi vaikų pritraukti. Na, ir tiesiog nebėra kam stoti, atvirai kalbant. Konkurencinėje kovoje, kuri maždaug nuo 2009-jų prasidėjo, laimi stipriausieji – patrauklesnės studijų vietos, geresnės mokyklos ir panašiai. Ką daryti su regionais? Mano supratimu, regionams yra labai didelis iššūkis: arba jie išliks toje rinkoje, arba bus priversti tapti filialais, nes jie turėtų orientuotis į savo regiono darbo jėgos specifiką. Štai, sakykime, Šiaulių universitetas – jis turi aiškią nišą: tai yra šiaurės vakarų Lietuva. Tai regionas, kuriame ir pramonė stipriai išvystyta – turiu omeny ir Mažeikius, ir pačius Šiaulius su atsigaunančia pramone. Arba imkime Klaipėdos universitetą – akivaizdu, kad jis turi atsisukti į jūros specialybes. Bet dažnai būna, kad nueinama paprasčiausiu keliu – jūs rasite visuose universitetuose vadybą, verslo administravimą ir panašiai. Mes Švietimo ir mokslo ministerijoje svarstome, kad, ko gero, reikėtų pasikviesti tarptautinę akredituojančią agentūrą – ne Lietuvos kokybės vertinimo centrą, o tarptautinę akredituojančią agentūrą, kuri peržiūrėtų visas tokias vadybos ir verslo programas ir tokias, kurios neatitinka tarptautinių kriterijų, uždarytų“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras.
Svarstydamas apie protų nutekėjimą, R.Vaitkus pasakė: „Mes šįmet padarėme gilesnę analizę, kur dingsta mūsų „šimtukininkai“. Iš pusantro tūkstančio abiturientų, gavusių bent vieną „šimtuką“ per egzaminus, didžioji dauguma pasiliko Lietuvoje – sudarė sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Bet suskaičiavome, kad 117 jų nestudijuos Lietuvoje. Galime daryti išvadą, kad jie, ko gero, išvažiavo į užsienį. Tai yra skaudu, be abejonės. Bet turime suprasti, kad mūsų aukštosios mokyklos konkuruoja Europoje. Mes esame viena Europos Sąjunga – laisvais darbo jėgos judėjimas, visi juda, kur kas nori“.
