Kęstučio Kemzūros vadovaujamos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės šiandien laukia itin svarbios rungtynės su Kinijos komanda. Jų kaina – milžiniška.
Pralaimėję lietuviai būtų priversti krautis lagaminus ir iš šiltosios Turkijos grįžti atgal į rudenį pasitinkančią Lietuvą. Tiesa, mūsiškiai Turkijos nenori palikti ne tik dėl vasariško oro ir kaitinančios saulės. Peržengę aštuntfinalio barjerą Lietuvos krepšininkai patektų į ketvirtfinalį. Paslydę šiame etape, K.Kemzūros auklėtiniai dar turėtų galimybę atsitiesti ir susigrumti bent dėl 5 vietos.
Vis tik kol kas nepanašu, kad lietuviai taikytųsi tik į šias pozicijas. Mūsiškiai planetos pirmenybėse Turkijoje dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Su pergalėmis apetitas tik dar labiau išaugo.
Kaip ir dauguma Lietuvos krepšinio gerbėjų, mūsų šalies krepšininkų demonstruojamu žaidimu žavisi Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Rytis Vaišvila. Strategą dar prieš pasaulio čempionatą tenkino žaliai baltų pasirodymas, nepaisant pralaimėjimų dideliais skirtumais ispanams bei amerikiečiams.
Nors R.Vaišvila nežada lengvos pergalės prieš kinus, anot specialisto, lietuviai gali įkasti visoms turnyro dalyvėms.
„Galime įveikti visus“, – optimizmo nestokojo R.Vaišvila.
– Nors visi kalba atsargiai, daugumos mintys jau ketvirtfinalyje. Ar iš tiesų kinai yra nelygiaverčiai varžovai lietuviams ir galime laukti lengvos pergalės? – Krepsinis.net paklausė „Neptūno“ trenerio.
– Pasaulio čempionate lengvų pergalių nebūna. Aišku, yra stipresnių varžovų už kinus, tačiau vis tiek reikės žaisti, o lengvos pergalės tikrai nebus.
– Pats kurį laiką dirbote Kinijoje. Kokį įspūdį paliko šios šalies krepšinio mokykla?
– Kinai yra labai darbštūs žmonės. Tiesa, didžiausia jų problema – silpna vaikų krepšinio mokykla. Kinijoje tikrai netrūksta daug gerų, talentingų, gabių žaidėjų, tačiau su jais dirbama ne ta kryptimi. Kinijos krepšinio lygoje rezultatus lemia užsieniečių žaidimas, nors netrūksta ir gerų vietinių žaidėjų.
– Kokios stipriosios kinų pusės ir ko labiausiai vertėtų prisibijoti?
– Visų pirma, reikia sustabdyti Yi Jianlianą. Tai yra stipriausia kinų vieta. Ir, žinoma, toliašaudė kinų artilerija. Šioje komandoje tritaškius gali mesti beveik visi. Geriausias to pavyzdys – Zhizhi Wangas, kurio ūgis 213 cm, o pataikymo procentas tikrai geras (50 proc. – aut. past.).
– Nors žygiuojame be pralaimėjimų, galbūt pastebimos lietuvių žaidimo spragos?
– Kai komanda žengia be pralaimėjimų, tų silpnų vietų kaip ir nėra. Kai pralaimės, tada bus galima jų ieškoti. Galbūt trūksta tokio vidurio puolėjo kaip Marijonas Petravičius. Gerai būtų, kad jis žaistų. Visgi jo netektis yra kompensuojama. Kol kas tų trūkumų nėra. Dar prieš čempionatą sakiau, kad man patinka lietuvių žaidimas. Nors draugiškose rungtynėse su ispanais ir amerikiečiais pralaimėjome, atkarpomis žaidėme tikrai gerai.
– Keturių dienų pertrauka nepakiš mums kojos?
– Tai yra negerai. Pats organizmas jau būna pripratęs žaisti. O ir pats iš psichologinės pusės žinau, kad tas laukimas neišeina į naudą. Nežinau, kaip turnyro organizatoriai sudarinėjo tą tvarkaraštį. Nepamenu, kada kokiame nors tokio lygio tarptautiniame turnyre būtų tokia ilga pertrauka tarp rungtynių. Vis tik tokios pat sąlygos suteiktos ir kinams.
– Ar K.Kemzūros auklėtiniai jau pasiekė savo galimybių ribas?
– Tikrai ne. Su visais galime ne tik žaisti, bet ir laimėti. Dabar svarbiausia įveikti kinus, o po to jau bus galima kažką prognozuoti.
Donatas Urbonas
