Lietuvos valdžia pamiršo, kad šalies ekonomines problemas efektyviai galima išspręsti tik tada, kai pašalinama problemą sukėlusi priežastis. Pastarojo meto sprendimai ir naujos iniciatyvos rodo, kad valdžia pametė kelią dėl takelio ir net pasuko klystkeliais.
Valdžia nori išnaikinti nelegalų darbą, vokelius, ieško, kaip kovoti su kontrabanda ir kitu šešėliu. Tačiau visos jos numatomos priemonės prasideda ir baigiasi didesniu reguliavimu, apmokestinimu ir bausmėmis. Valdžia taip įsibėgėjo kontroliuoti ir bausti, kad šias priemones numato plačiau taikyti ir paprastiems žmonėms.
Pirmąja kregžde tapo kasos aparatai, kuriuos privalo turėti fiziniai asmenys, maistu prekiaujantys dengtose turgavietėse. Nors šešėlis maisto prekių segmente 2009 metais sugriežtinus prekybos su verslo liudijimais tvarką yra minimalus, ir ne kasos aparatas jį gali „apskaityti“, užsispyrusiai laikomasi šio niekam tikusio sprendimo. Valdžios planuose brandinamos dar kelios būtent gyventojams skirtos „policinės“ priemonės. Netrukus valdžia pasiūlys, kaip apriboti gyventojų atsiskaitymus grynaisiais.
Už nelegalų darbą ir už algą vokelyje planuojama bausti ne tik darbdavį, bet ir patį darbuotoją. Nesvetima idėja, kad už prekybą kontrabandinėmis prekėmis reikia bausti ne tik pardavėjus, bet ir pirkėjus. Papildomus mokesčius ketinama taikyti privačių automobilių bakuose įvežamiems degalams, jei žmogus kerta sieną daugiau nei 5 kartus per mėnesį. Vairuojantys gyventojai išgąsdinti, ar nebus pripažinti nelegaliais vežėjais, jei jų pakeleivis – ne šeimos narys. Apibendrinant, valdžios taikinyje šį kartą atsidūrė žmogus, kuris anot valdžios arba laužo įstatymus, arba jo elgesys prieštarauja „viešiesiems“ interesams.
Bet pažiūrėkime į šį „nusikaltėlį“ iš arčiau. Tai yra žmogus, kuris nenori pirkti brangių degalų, nes už sienos mato pigesnius. Tai yra žmogus, kuris atsisako būsimos pensijos, ligos pašalpos, motinystės išmokų ir sutinka imti vokelį, gal net ir pats jo paprašo. Pinigai šiandien galbūt jam reikalingesni nei abstrakčios garantijos rytoj, nes būtent šiandien jis turi parnešti šeimai valgyti ir aprengti vaikus. Gal jis tikisi, kad vaikai užaugę jį pamaitins ir aprengs, tad socialinio draudimo malonės neprireiks. Greičiausiai šis žmogus supranta, kad jo veiksmai prieštarauja įstatymams. Jis turbūt supranta, kad užsipylęs degalų Baltarusijoje, ar apsipirkęs Lenkijoje, jis nesumokėjo mokesčių Lietuvos valstybei. Tačiau už tai žmogus savęs nesmerkia, jo nesmerkia ir kiti žmonės. Štai, LLRI atliktas kontrabandos priežasčių tyrimas rodo, kad kontrabandą Lietuvoje pateisina arba linkę pateisinti net 60 procentų gyventojų. Na, o legalius apsipirkimus pigesnėse rinkose apskritai nėra už ką smerkti – noras pirkti pigiau yra sveikintinas, natūralus ir kiekvienam priimtinas.
Žmogų galima suprasti, galima paaiškinti jo elgesio motyvus ir prognozuoti, kaip jis reaguos į didesnius mokesčius ar reguliavimus. Tik štai valdžia, priimdama sprendimus, visa tai ignoruoja. Ji galvoja, kad įstatymai gali būti blogi, mokesčiai gali būti atgrasančiai dideli, bet žmogus turi būti besąlygiškai geras pilietis, ir tada bus tvarka. Todėl reikia pakeisti ne blogus įstatymus ir didelius mokesčius, o patį žmogų. Jį reikia kontroliuoti, bausti, priversti uoliai mokėti didelius mokesčius ir pirkti brangesnes prekes. Nes tada bus geriau valdžios finansams, kurių didelė dalis įvairiausių išmokų pavidalu išdalinama daliai Lietuvos gyventojų.
Tik va bėda, kad valdžia pamiršo, nuo ko viskas prasideda ir kas užsuka ydingą ratą. Vokeliai prasidėjo nuo per didelių „Sodros“ įmokų. Pilni bakai benzino iš Baltarusijos prasidėjo nuo pakelto degalų akcizo. Kelionės pirkinių į Lenkiją prasidėjo nuo pakelto PVM ir panaikintų PVM lengvatų. Žmogus tapo blogas valdžiai dėl to, kad valdžia jam padarė bloga. Ir kuo valdžia bus nuožmesnė žmogui, tuo stipresnis bus žmogaus atsakas. Apmokestinsi kurą bakuose, jis keliaus miškais. Ekonomikoje neveikia „homeopatinis“ gydymo metodas – naujomis valdžios intervencijų dozėmis šalinti ankstesnės jos intervencijos pasekmes. Kur kas daugiau naudos būtų, jei valdžia atšauktų sprendimus, kuriais problemas pati ir sukėlė.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
