Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio inicijuota brošiūra, nukreipta į santykių su Lietuva aštrinimą, nėra naujiena. Gaila, kad šalių santykiai artėja prie tos ribos, kuomet rizikuojame astidurti tarpukario priešpriešoje, – perspėja Lenkijos politiką ir Lietuvos santykius su šia šalimi stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis.
Pasak V. Karakorskio, jam nėra netikėta, kad tokia brošiūra, aiškiai nukreipta prieš Lietuvą, atsirado apskritai. „Pirmiausiai, lenkai jau kurį laiką vykdo savo „rytų politiką“ ir paraleliai – „kresų“ politiką. Kresais vadinamos buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos. Ta pačia kryptimi vystosi ir šios šalies santykiai su Ukraina. Jei Baltarusija būtų ir demokratinė – būtų tas pats ir dėl šios valstybės,“ – pabrėžia jis.
Provokuojantys teiginiai
Lenkijos užsienio reikalų ministerija neseniai išleido brošiūrą, kurioje teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo metais lietuviai okupavo Vilnių ir kartu su naciais etniniu pagrindu vykdė lenkų žudynes.
Brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“, kurią išleido Lenkijos Nacionalinės atminties institutas, išspausdinta lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis.
Lenkijos URM skelbia, kad brošiūra išleista Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio iniciatyva. Esą leidinys skirtas vienam tragiškiausių Vilniaus istorijos įvykių – nacių okupuotame Vilniuje vykusioms lenkų ir žydų žudynėms, kuriose aktyviai dalyvavo lietuviai, rašo delfi.lt.
Brošiūroje teigiama, kad tarpukariu Vilniaus krašte gyveno 70 proc. lenkų, o lietuvių – tik 18 proc. Pačiame Vilniuje tuomet gyveno tik 0,7 proc. lietuvių, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui lietuviai esą pasinaudojo galimybe ir pradėjo lenkų persekiojimą, kam prielaidas sudarė ir Sovietų Sąjungos sprendimas Vilnių ir jo apylinkes grąžinti Lietuvai, teigiama leidinyje.
„Lituanizavimo procesas“ vadinamas intensyviu ir žiauriu, rašoma apie „agresyvią lenkiškumo likvidavimo politiką“ ir „represijas“ lenkų atžvilgiu. Vilnius laikomas lenkų miestu, kurį užėmė lietuviai, o teisėti šeimininkai pasijuto „užsieniečiais“.
Aprašant istorinį kontekstą teigiama, kad lenkai nuo pat Antrojo pasaulinio karo pradžios palaikė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pusę, o Lietuviai siekė tapti nacistinės Vokietijos sąjungininkais.
Lenkijos URM teigimu, brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“ yra ne politinis, bet istorinis leidinys, o visa jame pateikta informacija apie Lenkijai priklausiusio Vilniaus „brutalią okupaciją“ ir „lenkų žudynes“ esanti teisinga.
R. Sikorskis pasitarnauja Rusijai
Radoslawas Sikorskis iš buvusio aršaus antikomunisto dabar virto praktiškai Kremliaus įtakos agentu, mano V. Karakorskis. „Abiejų mūsų šalių santykių blogėjimas yra naudingas tik Kremliui. Jei preš karą tuo džiaugėsi ir Vokietija, tai dabar kito laimėtojo neliko – tik Maskva“, – pastebi jis.
Kaip pažymi V. Karakorskis, aptariamame leidinyje melas atmiežiamas tiesa. „Pats faktas, kad 1939 metais sovietai perdavė Vilnių Lietuvai – tiesiog faktas. Gyventojų etninės sudėties statistiką irgi sunku ginčyti. Teisingas ir pastebėjimas, kad Vilniaus miestas sovietmečiu buvo atlietuvintas. Reiktų, kad būtų įvertinti komunizmo nusikaltimai, tarp jų ir krašte atlikinėtas etninis valymas. Tačiau yra kitų įdomių teiginių. Kažkodėl lenkų žudynės prilyginamos žydų žudynėms ir nutylimas faktas, būtent lietuvių policija, stabdė tuo metu lenkiškame Vilniuje kilusius žydų pogromus“, – R, Sikorskio istorines įžvalgas koreguoja V. Karakorskis.
Kokios nors oficialios reakcijos į kiekvieną brošiūrą, pasak V. Karakorskio vargu ar reikėtų. „Belikea tik dar kartą apgailestauti, kad abiejose pusėse neretai daroma viskas santykių bloginimui“, – konstatavo jis.
Kažkokios reakcijos reikia
Seimo Europos reikalų pirmininko pavaduotojas, Liberalų Sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius portalui „Balsas.lt“ teigė, kad „Rusijos įtakos agentu“ kaimyninės šalies ministrą vadinti yra kiek per aštru, nes patys kvailiausi poilitikos posūkiai esą gimsta šalių viduje. „Manau, kad galima ieškoti Europoje jau lyg maras plintančio, tam tikro p[olitinio revanšizmo požymių“, – sakė jis.
Pasak P. Auštrevičiaus, nepaisant visos pagarbos R. Sikorskio veiklai ir jos svarbai Lenkijos naujausioje istorijoje, tam tikri siekiai išnaudoti tarptautinius reikalus vidinei politinei kampanijai ir populiarumo paieškoms – akivaizdūs“, – sakė P. Auštrevičius.
Anot Seimo nario, pati R. Sikorskio inicijuota brošiūra yra visiškai nereikalinga ir tiesiog skirta santykiams aštrinti bei bloginti. „Aš manau, kad tam tikra oficiali Lietuvos reakcija būtų reikalinga, nes leidinys parengtas toks, kuris kalba apie Lietuvos istoriją ir ją sąmoningai iškraipo“, – sakė jis.
....
Santykius tarp šalių nuolat blogina nesibaigiantys ginčai dėl lenkiškų pavardžių rašybos dokumentuose, galimybės dubliuoti topografinius įrašus tautinių mažumų kalbomis ten, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, o taip pat ir arši Lenkijos bei Lietuvos lenkų politikų reakcija į Šveitimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma stiprinti dalies dalykų mokymą valstybine kalba mokyklopse, kur dėstoma tautinių mažumų kalbomis.Dalis politikos apžvalgininkų taip pat primena, kad, kitaip nei jos pirmtakas Valdas Adamkus, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo pirmojo užsienio vizito vyko ne į Lenkiją, o į Švediją. Tai iškart buvo įvertinta, kaip galima užsienio politikos orientyrų kaita.
