Su verslu tartasi dažniau
Pozityviausiai vertiname glaudesnį verslo organizacijų įtraukimą į Europos Komisijos (EK) darbą. Per visą pirmininkavimo laikotarpį prie derybų stalo sėdėjome kaip lygiaverčiai socialiniai partneriai. Tai svarbu ir pačiai EK: Eurochambres, kurios nariu yra ir mūsų asociacija, atliktas tyrimas rodo, jog geriau vykdomos direktyvos, dėl kurių buvo tariamasi su verslu. Net 60 proc. direktyvų, dėl kurių buvo vykdomos konsultacijos, buvo įgyvendinamos sėkmingai. Iš tų, kurios derinamos nebuvo, sėkmingomis yra tik 27-30 proc. Tai aiškus signalas, jog mūsų patirtis ir poreikiai gali būti vertingi.
Kaip itin svarbius išskirtume ir aiškesnius susitarimus dėl bankų sąjungos bei ilgalaikės biudžeto perspektyvos. Be to, pirmininkaujant Lietuvai, pirmą sykį pradėtos detalizuoti ir sumuoti priemonės, įgyvendinamos siekiant vieningos ES energetikos politikos. Ir tai – didžiulis progresas, juk energetiniai ištekliai lemia šalių konkurencingumą.
Verslui svarbūs ir postūmiai liberalizuojant prekybą. Su Kanada susitarta dėl laisvosios prekybos sutarties, pašalinsiančios net 99 proc. egzistuojančių tarifų, surengti trys derybų etapai su JAV. Gal daug mūsų smulkiųjų verslininkų šiandien to nejaučia, tačiau, panorėję eksportuoti ką nors į Kanadą, jie tikrai pastebės skirtumą. Tad vertinant globaliai – pasiekimai nemaži ir galime jais didžiuotis.
Aktyvūs „europiniai“ metai
Pirmininkavimas lėmė ir itin aktyvią pačios Asociacijos darbotvarkę: organizavome didelio masto renginius, sukvietusius į Lietuvą daugybės šalių verslo atstovus. Spalio mėnesį, kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei pramoninkais, surengėme konferenciją, skirtą prekybai. Lapkričio mėnesį, prieš Rytų partnerystės susitikimą, vyko Europos mažųjų ir vidutinių įmonių asamblėja, sutraukusi per 550 dalyvių iš visos ES.
Reikia paminėti ir kelis ambicingus, puikiai įvertintus pan-europinius projektus. Su Rytų partneryste tiesiogiai susijęs „East Invest“, kurio baigiamasis renginys įvyko lapkričio mėnesį, įvertintas taip teigiamai, jog EK nusprendė jį pratęsti. Džiugu stebėti, kaip sėkmingai buvo perduodama patirtis, keistasi gerosiomis praktikomis. Į oficialią pirmininkavimo programą buvo įtrauktas Europos verslo ir inovacijų tinklo metinis renginys. Ši virtuali inovatyvių idėjų birža sutraukė dalyvius iš 50 šalių, neapsiribojant tik ES bei Rytų partnerystės šalimis. Projektas bus tęsiamas ir 2014-2020 metais.
Džiaugiamės ir tuo, jog šiemet Rūmai „išaugo“: duris atvėrė Šiaulių rūmų filialas Mažeikiuose, Kauno – Jonavoje. Be to, Kauno rūmai įkūrė biurą Prienuose. Tad Rūmai, kurių didžiąją narių dalį sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, „artėja“ prie verslininkų visoje Lietuvoje.
Su tuo susijęs ir mūsų įkurtos Nacionalinės regioninės plėtros agentūros stiprėjimas, ir tai, jog įvairios valdžios institucijos bei agentūros, tarp jų „Versli Lietuva“ bei „Investuok Lietuvoje“, pradeda vis garsiau kalbėti apie regionų vystymą per investicijas ir šviečiamąjį darbą.
Kitų metų taikinyje – euras
Europinė dimensija išliks svarbia ir ateinančiais metais – planuojame aktyviai ruoštis euro įvedimui. Nuo kitų metų kviesime savo narius bei vietos verslo bendruomenės atstovus į praktinius seminarus apie tai, ką kiekvienam (smulkiam, vidutiniam ar stambiam) verslininkui reikš euro įvedimas. Šiais seminarais, rengiamais drauge su Finansų ministerijos specialistais, siekiame atsakyti į labai konkrečius, praktinius klausimus. Tikime, kad daugelis problemų kyla iš paprasčiausio nežinojimo. Kaip rodo dviejų, neseniai eurą įsivedusių valstybių – Latvijos ir Slovakijos – patirtis, gera švietimo kampanija yra itin svarbi. Latvijoje jos trūko, tad dabar apklausose net 80 proc. respondentų „kaltina“ 2014-ųjų sausį įvedamą eurą dėl padidėjusių kainų. Tuo tarpu Slovakijoje taip mano tik 20 proc. apklaustųjų.
Reikia ne naujų įstatymų, o geriau jų laikytis
Pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiavome su partneriais bei valstybinėmis institucijomis dėl eksporto strategijų bei prioritetinių rinkų. Ypatingai skatiname valstybės institucijų bendradarbiavimą: neretai panašias strategijas rengia skirtingos ministerijos, tad dėl didesnio efektyvumo reikėtų geresnės koordinacijos.
Džiugu, jog pritarta Rūmų pasiūlymui peržiūrėti egzistuojančias ir seniai neperžiūrėtas dvigubo apmokestinimo sutartis. Taip pat siūlome peržiūrėti dvišalių tarpvyriausybinio ekonominio bendradarbiavimo komisijų formatus – šiandien nemažai jų organizuojamos ne tame lygyje ar paprasčiausiai yra neefektyvios. Norime, kad šie mechanizmai veiktų kuo optimaliau.
Prieš šv. Kalėdas, apžvelgiant metus, galima pagirti Vyriausybę už suaktyvėjusį dialogą su verslininkais bei kai kurių verslą apsunkinančių įstatymų pakeitimą. Tikimės, kad nepaisant koalicijos margumo, kitąmet bus sprendžiamos ir kitos verslą stabdančios problemos – pvz., peržiūrimas darbo kodeksas, ar užtikrinamas egzistuojančių ES direktyvų laikymąsi ir pan. Judama teisinga kryptimi ir, tikimės, judėjimas nesustos.
