Kaip verslininkai negalime nesureaguoti į balandžio antrosios Algirdo Syso pasisakymą „Žinių radijuje“, kuriame jis siūlo teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose susieti su darbuotojams mokamos algos dydžiu. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu pasisakome už sąžiningą verslą, tačiau manome, jog tokiu būdu atsakomybė užkraunama tik įmonėms, pamirštant valstybės atsakomybę.
Kaip vieną iš pagrindinių emigracijos priežasčių A. Sysas įvardija nepagrįstai didelį atotrūkį tarp įmonių vadovų ir darbininkų atlyginimų. Todėl politikas siūlo nepagrįstai mažus atlyginimus savo darbuotojams mokančioms įmonėms neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose: pasak jo, taip įmonės sumažina savo sąnaudas ir gali darbus atlikti itin pigiai.
Keista, bet kalbėdamas apie tai, A. Sysas pamiršo, kad viena iš pagrindinių konkursų laimėjimą nulemiančių sąlygų yra mažiausia kaina. Taigi, kam save apgaudinėti? Įmonės priverstos mažinti kaštus visais būdais, todėl atsiranda kuriozinių reiškinių, tokių kaip statybininkai dirbantys pagal verslo liudijimus.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija siūlo veikti nuosekliai: balandį viešųjų pirkimų įstatymą svarstys Trišalė Taryba. Joje derėtų įtvirtinti „mažiausios kainos“ kriterijaus atsisakymą. Tik tada būtų logiška daryti tai, ką siūlo A. Sysas.
Kita vertus, didžiausias ginklas mūsų valstybėje – viešumas, tad kodėl nepaskelbus kai kurių bendrovių darbuotojų sąrašus (neminint pavardžių), parodant kiek jie gauna ir kiek mokesčių sumoka. Tokią informaciją galima susieti su viešaisiais pirkimais. Manome, jog tai prisidėtų ir prie vokelių „išgyvendinimo“, ir prie to, kad išnyktų pusės dienos darbą rodantys dvigubi darbo tabeliai. Kol kas pastebime paradoksą: minimalų atlyginimą siūlo kelti tie, kurie patys vargiai jį moka. Nuoseklumo šioje srityje nebuvimas tikrai neprisidės nei prie emigracijos mastų nei prie vadovų/darbuotojų atlyginimų skirtumo mažinimo.
