Pasaulio prekybos duomenimis, šiuo metu ekonomika atsigauna, tačiau neaišku, kiek ilgam. Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad sulauksime antros recesijos, tačiau ir patvaraus ekonomikos augimo nesitiki.
„Europos Sąjungos (ES) šalys nepadarė jokių išvadų iš ekonomikos krizės, nematyti, kaip rengiamasi kelti konkurencingumą, todėl ir Lietuvos ekonomikos atsigavimas lieka su klaustuku. Pagrindinės to priežastys – didelis biudžeto deficitas, nepalanki verslo aplinka ir nepaprastai sparti emigracijos banga“, – dėstė analitikas.
Estams neprilygstame
Nuo 2008 metų pradžios Estijos ir Latvijos ekonomika ėmė smukti, o Lietuvoje dar tris ketvirčius ekonomika augo. Ketvirtąjį ketvirtį smuko jau visų Baltijos šalių ekonomika ir pirmąsias 3 vietas pagal šį rodiklį ES jos užėmė be konkurencijos.
„Estijos ekonomikos atsigavimas buvo tiesiog stebuklas, – pasakojo R. Rudzkis. – Šalyje ekonominiams rodikliams kritus 14 procentų, estai sugebėjo subalansuoti biudžetą. Prie to nemažai prisidėjo valstybinės įmonės, kurios į valstybės biudžetą pervedė dalį savo pelno, ko Lietuvos valstybinės įmonės nedarė. Premjeras Andrius Kubilius buvo teisus sakydamas, kad Lietuva blogai valdo valstybės turtą“.
Lietuvos biudžeto deficitas pernai buvo 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto, Latvijos deficitas siekė – 9, Lenkijos – 7,1 procento.
„Lietuvos deficitas atrodo ganėtinai didelis, tačiau jeigu palygintume su kitomis ES šalimis, pamatytume, kad nesame patys blogiausi. Tiesa, Estijos rezultatas išties įspūdingas, jie smarkiai krintant ekonomikai sugebėjo subalansuoti biudžetą taip, kad 2009 metus baigė turėdami 1,7 proc. deficitą“.
Lietuva šiuos metus turėtų baigti turėdama 8 proc. deficitą. Kitąmet planuojama jį sumažinti dar 2 procentiniais punktais – iki 6 procentų.
„Ne visi tokie pesimistai kaip aš. Pavyzdžiui, Finansų misterija ir Vyriausybė tikisi kitąmet labai reikšmingo padėties pagerėjimo, planuoja surinkti 16 proc. daugiau pajamų, nei surinko šiemet“, – teigė analitikas.
Liūdni rodikliai
Lietuvoje 2010 metų antrojo ketvirčio duomenimis, nedarbas siekė 18,3 procento. Šis rodiklis, anot R. Rudzkio, yra itin aukštas ir keliantis nerimą: „Iki šiol Lietuvos rekordas buvo užfiksuotas 2001 metų pirmąjį ketvirtį, tada nedarbas šalyje siekė 17 procentų.“
Pasak jo, jeigu šalyje yra 5 proc. nedarbo lygis, laikoma, kad nedarbo apskritai nėra. Dalis žmonių užsiregistruoja darbo biržoje vien tam, kad gautų pašalpas, arba žmonės keičia darbą. 7 proc. nedarbas dar taip pat nekelia didelės grėsmės, tačiau 18 proc. – jau yra milžiniškas. „Pusė Lietuvos jaunimo išvažiuoja, jų nedarbo lygis siekia net 27 proc.“, – teigė R. Rudzkis.
Per šių metų 9 mėnesius apie savo išvykimą iš Lietuvos jau deklaravo 67 tūkstančiai žmonių. Dalis jų buvo emigravę anksčiau, tačiau apie išvykimą pranešė tik šįmet dėl pasikeitusios privalomo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo tvarkos.
„Emigracijos mastai labai neramina. Jeigu visas arba trečdalis jaunimo išvažiuos, tikrai bus sunku aktyvinti konkurenciją, skatinti augimą. Šalis traukiasi, tad jeigu nepakelsime ekonomikos lygio, gali tekti su pavydu žiūrėti į Baltarusiją“, – perspėjo analitikas.
Trūksta investicijų
Lietuvos eksportas rodo neblogus rezultatus, išvadas daryti dar anksti.
„Jeigu toks eksporto augimas išliktų dar apie pusmetį ar metus, galima būtų sakyti, kad tai po truputį atgaivins ir vidaus rinką“, – teigė R. Rudzkis.
Pasak finansų eksperto, Lietuvos ekonomikos atsigavimui nerimą kelia ir užsienio investicijų stoka.
„Lietuva nebuvo ir nėra patraukli užsienio investuotojams. Tiek lenkai, tiek latviai šioje srityje mus aplenkė. Kelerius metus į Lietuvą investuotojai nežiūri. Tai rimtas pavojaus signalas, kad būtina keisti verslo aplinką“, – dėstė R. Rudzkis.
Tarp 2004 m. į ES įstojusių dešimties šalių geriausiai investicijas pritraukti sekasi Čekijai ir Estijai. Šios dvi šalys pirmauja pagal investicijų skaičių vienam gyventojui. Lietuva pagal šį rodiklį yra paskutinėje vietoje.
„Lietuvai labai svarbu pritraukti užsienio investicijas, ne tiek dėl pinigų, kiek dėl to, kad atėjusios naujos įmonės, dideli koncernai atneša savo ryšius, prekės ženklus, žinias“, - teigė analitikas.
Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu ypač daug užsienio investicijų prisiviliojo kaimynė Lenkija, tuo tarpu Lietuva gali pasigirti tik už skverno atitemptu „Barclays“.
„Dabar labai sunku rasti kozirių, kodėl įmonė, norinti ateiti į Baltijos regioną, turėtų rinktis Lietuvą, o ne Estiją, kuri beveik neturi skolos ir deficito bei gali pasiūlyti daug švelnesnį verslo klimatą. Investuotojams Estijos situacija atrodo žymiai patrauklesnė, verslo aplinka, mokesčių sistema paprastesnė, todėl norint Lietuvoje pasiekti spartų ekonomikos augimą, būtina maksimalų dėmesį skirti verslo plėtrai ir verslo sąlygų gerinimui“, - kalbėjo R.Rudzkis.
