Pasak verslo dienraščio "Financial Times Deutscland", Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) pasirinko nesutarimų su valstybėmis narėmis, mokančiomis didžiausias įmokas į Europos Sąjungos (ES) biudžetą, kelią.
Savo kalboje R. Prodi pareiškė, kad jo vadovaujama institucija negali sutikti su tuo, kad būtų mažinamas lėšų, kurias valstybės narės moka į ES biudžetą, kiekis. "Turiu pareigą dėl organizacijos ateities ginti ją nuo bet kokio realiojo išteklių mažinimo", - sakė Europos Komisijos pirmininkas.
Jis atvirai sukritikavo šešias didžiausias mokėtojas į ES biudžetą - Austriją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Prancūziją, Vokietiją ir Švediją, - kurios praėjusių metų pabaigoje laišku pareikalavo, kad kitą biudžeto laikotarpį nuo 2007 iki 2013 metų ES išlaidos neviršytų 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
Tuo tarpu R. Prodi tvirtino: "Dabar - didžiausios ES istorijoje plėtros, kurią daugelis laiko pirmuoju istorijoje Europos žemyno susijungimu, išvakarės. Tai keistas laikas siūlyti mažinti didžiausią savų ES išteklių ribą".
Anot Komisijos pirmininko, gavusi mažiau pinigų ES vykdomoji institucija negalės pasiekti savo tikslų teisingumo ir vidaus reikalų bei užsienio politikos srityse. Be to, tokiu atveju neapvyks įgyvendinti vadinamosios Lisabonos strategijos, kuria ES siekia iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika.
R. Prodi komentarai pasirodė likus vos kelioms savaitėms iki vasario 10 dienos, kai Europos Komisija turėtų paskelbti preliminarius skaičiavimus dėl kito biudžeto laikotarpio. Projekto paskelbimo terminas buvo atkeltas iš sausio 25 dienos.
Žiniasklaidai patekęs dokumentas rodo, kad šiuo metu Europos Komisija svarsto kompromisinį sprendimą, pagal kurį 2007 metais ES biudžeto išlaidų riba siektų 1 proc. BNP ir būtų laipsniškai didinama, kol 5-7 metų laikotarpio pabaigoje pasiektų 1,24 proc. BNP. Vokietijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais šalies Finansų ministerijoje, tvirtina, kad didžiausia mokėtoja į ES biudžetą šiems planams visiškai nepritaria.
Tad ES laukia ypač dideli nesutarimai, nes į juos gali būti įtraukti ir kiti klausimai, tokie kaip įstrigusios derybos dėl Konstitucijos, kuriose nesutariama dėl būsimo įtakos pasidalijimo. Paskutinis biudžeto derybų turas, kuris vyko 1999 metais, prisimenamas kaip itin sunkus. Tuomet ES pirmininkavo Vokietija, tad jai teko atlikti tarpininkės vaidmenį.
Dabar padėtis kitokia, nes šiuo metu ES pirmininkaujanti Airija neketina veltis į ginčus dėl biudžeto projekto. Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas (Bertis Ahernas) neseniai pareiškė, kad jo šalis terengs procedūras, metodus ir tvarkaraščius. "Imsimės viso preliminaraus darbo", - sakė premjeras.
Taigi didžiausia biudžeto derybų našta teks kitas dvi kadencijas ES pirmininkausiantiems Nyderlandams ir Liuksemburgui.
ELTA
