Tituluočiausia ir sėkmingiausia Lietuvos visų laikų stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė tvirtino, kad turėdama galimybę kartoti nueitą gyvenimo kelią nieko nekeistų.
„Dabar sunkus laikas – žaidžiau Lenkijoje, paskui už klubą Prancūzijoje, vėliau Europos mišrių dvejetų čempionate, Vilniuje – Tautų lygos varžybos, po to laukia Europos taurė su klubu... Dabar tikriausiai daugiau keliauju nei žaidžiu. Tai vargina“, – skundėsi R. Paškauskienė.
Prancūzijos klubui „U.S. St.Berthevin-St.Loup du Dorat“ atstovaujanti 33 metų kaunietė dėl nuovargio ne itin sėkmingai pasirodė praėjusią savaitę Vilniuje vykusiose Europos stalo teniso Tautų lygos moterų varžybose. Pralaimėjusi varžovių lyderei ji leido Portugalijos komandai išlyginti bendrą rezultatą (2:2), tačiau lemiamą pergalingą tašką lietuvėms iškovojo mūsų šalies duetas Lina Misikonytė ir Eglė Stuckytė.
„Nuovargis Rūtai pakišo koją, tačiau jos sugebėjimais abejoti nereikėtų. Per pastaruosius trejus metus ji nuolat lipa ant Europos čempionatų apdovanojimų pakylos. Dabar jos karjeros pikas“, – tikino R. Paškauskienės trenerė ir mama Romualda Garkauskienė.
53 vietą pasaulio reitinge užimanti stalo tenisininkė sakė, kad šiuo metu žaisdama prasčiau priima padavimus, truputį šlubuoja smūgis iš dešinės. „Mano stiprioji žaidimo pusė – smūgis iš kairės. Aštrus ir greitas. Galbūt mano padavimai neįprasti, skiriasi nuo kitų“, – vardijo ir savo privalumus R. Paškauskienė.
– Turite dar kuo nustebinti varžovus? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė R. Paškauskienę.
– Pastebėjau, kad visi labiau pripranta prie mano žaidimo. Anksčiau varžovams sunkiau buvo priimti mano padavimus. Gal per mažai su tuo dirbu. Apskritai, dabar visi viską žino, tai nustebinti nelabai gali. Visi mačai filmuojami, vėliau vaizdo įrašai studijuojami. Pati vaizdo medžiagos su varžovių žaidimu nežiūriu. Kai „triniesi“ aukštesnio lygio stalo tenise 15 metų, tai stipresnes varžoves gerai pažįsti.
– Kokia jūsų kasdienybė?
– Klube daug nebūnu. Jeigu varžybos laukia Prancūzijos lygoje, pirmadienį nuskrendu, antradienį žaidžiu, o trečiadienį jau grįžtu namo. Jeigu Europos taurės varžybos – tuomet viskas trunka savaitę. Turiu šeimą, todėl dabar labiau atsirinku į kokias varžybas važiuoti. Stengiuosi jų skaičių vis mažinti.
– Tarp lietuvių stalo tenisininkų žaidžiate sėkmingiausiai. Koks jūsų pergalių receptas?
– Stalo tenise daug reiškia galva. Gali dirbti ir pasiekti kažkokį lygį, tačiau daug lemia stalo matymas, galva. Aišku, be darbo taip pat nieko nebūtų.
– Jūsų trenerė – mama Romualda Garkauskienė. Tai privalumas ar trūkumas?
– Ji mane jaučia, nuo mažens pažįsta ir tai yra privalumas. Tačiau kartais tai yra ir trūkumas, nes ji reikalauja maksimalių tikslų – negali blogai žaisti, daryti klaidų. Reikalavimai dukrai didesni. Kartais ta trintis gaunasi...
– Kaip ruošiatės svarbioms varžyboms? Turite kokių įpročių?
– Man svarbiausia išvažiuoti iš Lietuvos ir pasitreniruoti kur nors užsienyje su aukštesnio lygio sportininkais. Lietuvoje situacija labai liūdna, netgi tragiška – visai nėra su kuo žaisti. Turiu šeimą, tai ilgai išvažiavus negaliu būti. Paprastai mėnesį ruošiuosi fiziškai, o po to „šlifuoju“ įvairius elementus. Dabar stalo tenise viskas vyksta greitai – padavimas, vienas du trys smūgiai ir viskas.
– Valgote viską?
– Nesirenku maisto. Visko valgau daug. Mėgstu lietuviškus patiekalus.
– Kiek stalo tenise tęsiasi profesionali karjera ir ar esate nubrėžusi liniją, kada pati padėsite raketę?
– Ilgai. Moterys – iki 35-38 metų, o vyrai gerai žaidžia iki 40 metų. Aišku, moterims gal vaikai truputį sumaišo. Sunkiau susiderinti. Su vienu vaiku (sūnus Dovydas, – aut.p.) man kažkaip dar pavyksta suderinti, o su dviem jau nežinau... Tikriausiai nepavyktų. Apie karjeros pabaigą dar negalvoju. Tiesa, po sunkesnių savaičių ateina mintys, kad esu pavargusi ir viskas man nusibodo...
– Stalo tenisą žaidžiate jau 27 metus. Skaičiavote, kiek pakeitėte rakečių?
– Jaunimas dažnai klausia, kiek rakečių per karjerą sulaužiau. Žinokite, kad nė vienos. Nemėgstu keisti rakečių. Esu pora pabandžiusi, pasirinkau ir labai nesimėtau. Esu pasirašiusi sutartį su „Tibhar“ firma, su šia rakete žaidžiu jau 10 metų ir esu visai patenkinta.
– Kokios dažniausios traumos stalo tenise ir ar pavyko pačiai jų išvengti?
– Man dažnai atsinaujindavo peties trauma. Reikia prisižiūrėti, daryti pratimus, mankštą. Gerai, kad jau pora metų dėl to neturiu jokių problemų.
– Kokia stalo tenisui būtų artimiausia sporto šaka?
– Visi sako, kad lauko tenisas, bet greitis stalo tenise daug didesnis. Galbūt badmintonas labiau artimas.
– Jei ne stalo tenisas, kokią sporto šaką būtumėt pasirinkusi?
– Man patinka stalo tenisas. Kai gerai sekasi, smagu žaisti. Pripranti prie to sėkmės. Rinkčiausi tikriausiai žaidybinę sporto šaką – tikrai ne bėgimą ar plaukimą. Norisi matyti varžovą prieš save.
– Ko jums teko atsisakyti vardan stalo teniso?
– Man neteko nieko atsisakyti. Nebent kokių vakarėlių mokykloje. Tikriausiai jeigu eičiau tą patį gyvenimo kelią, viską pakartočiau ir nieko nepraleisčiau...
TIK FAKTAI
Šiemet R. Paškauskienė dažnai kopė ant Europos čempionato garbės pakylos. Rugsėjį Čekijoje vykusiose žemyno pirmenybėse lietuvė kaip ir pernai vienetų varžybose iškovojo bronzą, o moterų dvejetų turnyre su ruse Oksana Fadejeva laimėjo auksą. 2008 metais lietuvė tapo vienetų varžybų Europos čempione.
R. Paškauskienė ir A. Karakaševičius Europos mišrių dvejetų čempionais yra tapę 2000, 2005, 2007 ir 2009 metais. 2002 metų Europos pirmenybėse lietuvė ir serbas pelnė sidabrą, o šiais metais šis duetas turėjo tenkintis bronzos medaliais.
