Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ tęsiame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos centro partijos lyderį (LCP) pirmininką Romualdą Ozolą.
- Pradėkime nuo aktualijų. Prezidentas V. Adamkus nacionalinio transliuotojo eteryje pakartojo, jog oligarchijos pavojus Lietuvoje tebėra. „Balso.lt“ prieš savaitę šnekintas Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius sakė, jog oligarchinis valdymas yra realybė. Koks jūsų požiūris?
- Sakyčiau, kad oligarchija yra labai švelnus žodis. Oligarchinių grupuočių naudojami metodai turi labai ryškių mafijinių bruožų ir tai yra rimta problema. Šiai sistemai stabdyti nepadaryta jokių rimtų žingsnių. Bet koks mėginimas priešintis yra blokuojamas įvairiausiuose lygiuose, tad net sunku pasakyti, kas iš tikrųjų tampo vadeles.
- Kokie būtų jūsų ir jūsų partijos pasiūlymai kažką keisti?
- Pirmiausia, būtina pasipriešinti prezidento rinkimų Seime idėjai. Taip tauta būtų galutinai atkirsta nuo galimybės įtakoti elito siekius. Būtina radikaliai reformuoti partinę-politinę sistemą. Iš rinkimų reikia eliminuoti amoralią politinę reklamą. Norint reanimuoti partijų idėjinę kovą, reikia užkirsti kelią bet kokiam pinigų patekimui iš šalies. Šiandien partijos turi būti finansuojamos tik iš biudžeto.
Reikia įvesti ir kontrolės bei atsakomybės sistemą. Partijos turi įgyti galimybę atšaukti programos nevykdančius asmenis, išrinktus daugiamandatėse apygardose, o rinkėjams reikia suteikti galimybę analogiškai pasielgti vienmandatėse.
- Ką atsakysite į argumentą, jog tai sukels chaosą, jog tai yra kelias į „liberum veto“ sistemą?
Aš anksčiau ir pats buvau kategoriškai prieš tokius siūlymus, tačiau parlamentarų mandato ir valios laisvės doktrina šiandien Lietuvoje yra išsėmusi savo galimybes ir neveikia. Bus daug kovų apygardose, bet darbas Seime irgi pasikeis, ko mums ir reikia. Mums reikia, kad politinė sistema, rinkėjų požiūriu, būtų skaidri. Tą ir gautume.
- Ar šiandieniniame parlamente matote bent vieną politinę jėgą, kuri būtų nusiteikusi kažką keisti, išjudinti?
- Iškart sakiau, kad šitą Seimą reikėjo paleisti vos išrinkus. Tai, žinoma, nebuvo padaryta. Ne todėl, kad prezidentui trūko galių ar panašiai. Norint, kaip rodo praktika, ir prezidentą galima nušalinti be ryškesnių įkalčių.
- Centro partija šiandien yra paskelbusi, jog eis į koaliciją su dviem parlamentinėm partijom – Valstiečiais liaudininkais, vadovaujamais Kazimieros Prunskienės ir Pilietinės demokratijos partija su Viktoru Muntianu priešakyje. Koks politinės perspektyvos matymas jums diktuoja šį pasirinkimą ir kaip jis motyvuotas? Manote, kas K. Prunskienė labai gera ministrė, ponas V. Muntianas labai gerai eina pareigas? O gal labai geros ir perspektyvios minėtos partijos?
- Pradėkime nuo perspektyvų, jei jau taip paklausėte. Manau, kad artimiausias Seimas bus iš esmės sudarytas iš trijų partijų: socialdemokratų, konservatorių ir liberaldemokratų. Pastarieji bus metodiškai mušami kaip „prorusiška“ partija. Tą darys ir kairė, ir dešinė, kurios niekuo nesiskiria. Šioje „kovoje su Rusija“ ir toliau patarinės ministerijų „pilkųjų kabinetų“ klerkai. Dalyvaus ir Valstybės saugumo departamentas, kuriame niekas iš esmės nepasikeitė, teismai, o ypač Konstitucinis Teismas.
Po artimiausios Seimo kadencijos, kada visi protestiniai balsavimai ir juos atstovaujančios jėgos bus sunaikintos, žmonėms, manau, visos tos kovos dėl vietos po saule bus įgrisę. Jei rinkėjai pasirodys mąstantys, kokiais juos ir laikau, o partijų veiklos sistema bus pataisyta, kaip ką tik sakiau, mes įgysime šansą pereiti prie idėjinio atstovavimo. Partijos atstovaus idėjas, o ne pinigus. Mūsų partijoje daug idėjinių žmonių. Mes pasiruošę būti realia opozicija, veikiančia pagal principus (ne vertybes), kurie yra suformuluoti.
Pilietinininkai norėjo susijungti jau rudenį, o mes – mus parėmė ir valstiečiai – manome, kad tai galėtų įvykti 2009-aisiais ir būtent principų pagrindu.
Kodėl šios partijos? Jos reziduoja politiniame centre – mūsų idealų ir principų veiklos zonoje. Valstiečiai liaudininkai – visiškai. Su pilietininkais sudėtingiau, nes jie buvo išrinkti per Darbo Partijos, kuri iki galo neaiški, sąrašą. Mes todėl niekur ir neskubam. Mūsų nuomone, svarbiausia yra nauda Lietuvai, o ne partijoms.
- Grįžkime prie oligarchijos temos. Diskutuojama dėl jos genezės. KaipjJūsų nuomone susiklostė ši sistema? Kur reiktų ieškoti jos ištakų?
- Oligarchijos ideologija ateina „iš ten“ (Rusijos – Balsas.lt). Labai skaudu apie tai kalbėti, gaila ir nemalonu pripažinti, tačiau mūsų (Sąjūdžio laikais – Balsas.lt) vykdyta „žingsnis po žingsnio“ – bendradarbiavimo su priešiška ideologine stovykla – vardan Lietuvos nepriklausomybės politika yra to ištaka. Kai tik nebeliko nepriklausomybės idėjos, kai Lietuva dargi buvo už pinigus atiduota Europos Sąjungai, oligarchija pasijuto kaip žuvis vandenyje. Kova dėl ES išmokų šiandien vyksta ne kokių nors smulkių kapiliarų, o makro lygyje. Iš čia atsiranda ir paslaptingos mirtys, ir kiti dalykai.
- Koks visgi jūsų ir Centro partijos žodis politika nelabai besidominčiam piliečiui iš gatvės, iš baro, iš parduotuvės?
- Ne tik iš baro, iš gatvės, iš parduotuvės, iš kaimo ar miesto... Visiems sakau – jei norite gyventi Lietuvoje ir nebūti iš jos išvaryti į Airiją ar dar kur nors,– būkime kartu.
Pažiūrėkime į Prancūzijos naująjį prezidentą. Jis pakeitė šalies lozungą. Vietoj – „mažai dirbti ir daug gauti“, jis siūlo „daug dirbti ir daug gauti“. Mano žodis irgi toks: gana švęsti – laikas dirbti.
Kalbino Tomas Čyvas
