Į visus šiuos ir klausimus atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė:
– Kaip veikia II pakopos pensijų fondai?
– Žmonės, nutarę kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose, dalį mokamų „Sodros“ mokesčių nukreipia į savo asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Šioje sąskaitoje kaupiamas lėšas pensijų fondo valdytojas investuoja ir taip siekia, kad galutinė senatvės pensija būtų didesnė.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2014-ųjų metų pradeda galioti nauja tvarka, pagal kurią žmonės savo pensijai gali kaupti aktyviau - šalia „Sodros“ įmokų į jų pensijų fondą sąskaitą mokėti savanoriškas įmokas ir dar gauti paskatinamąją valstybės subsidiją. Pagal šią tvarką savo pensijas kaups visi nauji pensijų fondų dalyviai, o tie, kurie kaupė pensiją dar iki 2013 metų pradžios, turėjo sprendimą dėl kaupimo būdo priimti iki lapkričio 30 dienos.
– Kur keliauja gyventojų įnešami pinigai – į ką jie investuojami, kaip siekiama šių investicijų pelningumo?
– Pensijų fondų dalyviai gali pasirinkti skirtingus pensijų fondus pagal tai, kokią riziką jie gali toleruoti ir kokio pelningumo tikisi. Dažniausiai pensijų fondai yra skirstomi į konservatyvios investavimo strategijos, vidutinės rizikos ir akcijų fondus.
Konservatyvūs pensijų fondai kaupiamas žmogaus lėšas investuoja į skolos vertybinius popierius – obligacijas. Pasirinkus konservatyvų fondą, tikėtinas nuosaikesnis lėšų augimas, tačiau ir labai nedidelis investicijų svyravimas. Šie pensijų fondai yra rekomenduojami tiems žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko septyni ir mažiau metų.
Mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies ir akcijų pensijų fondai dalį arba visas lėšas investuoja į akcijas. Kaupiant pensiją šiuose pensijų fonduose ilguoju laikotarpiu, galima tikėtis didesnio investicijų prieaugio ir didesnės pensijos, tačiau reikia įvertinti ir didesnę šių investicijų svyravimo tikimybę.
– Ar pensijų fondai apsaugoti nuo bankroto ar lėšų nuvertėjimo?
– Pensijų fondas tiesiog negali bankrutuoti, nes jame kaupiamos ir investuojamos lėšos įprastai yra paskirstomos labai plačiai visame pasaulyje – tai dar vadinama diversifikacija.
Verta paminėti, kad pensijų fondų veikla užsiimančios bendrovės yra nuolat prižiūrimos ir joms keliami itin aukšti veiklos skaidrumo reikalavimai. Priežiūros funkcijas atlieka Lietuvos bankas ir depozitoriumas. Šios institucijos prižiūri ir seka su pensijų fondo lėšomis atliekamas operacijas, kur ir kodėl investuojama. Pavyzdžiui, šią informaciją Lietuvos bankui pensijų fondo valdytojai teikia kiekvieną savaitę.
Kiekvieno žmogaus pensijos fondo sąskaitoje esančios lėšos jo senatvei yra atskirtos nuo valdytojo turto – tai reiškia, kad net šiam bankrutavus, jau sukaupta pensija liks saugi. Bankrutavus pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondų turtas ir visos teisės bei įsipareigojimai yra tiesiog perduodami kitai pensijų kaupimo bendrovei, kur lėšos toliau kaupiamos ir investuojamos.
O kalbant apie lėšų prieaugį, remiantis pensijų fondų statistika, vidutiniškai nuo veiklos Lietuvoje pradžios kasmet vidutinė visų pensijų fondų grąža yra 4 proc. Verta prisiminti ir tai, kad per tą laikotarpį išgyvenome net keletą finansų pasaulį sukrėtusių krizių.
