„Gana tipiška ataskaita. Premjeras paminėjo, kas vyksta gero. Kadangi dabar yra pokrizinis laikotarpis, ekonomika atsigauna, tai šiuos dalykus ir vardija. Tačiau kritikos verta tai, kad nebuvo sisteminių reformų, o tai, kas buvo keičiama, taip pat keičiama nesistemiškai“, – vertindamas 16-osios vyriausybės darbą, kurios ataskaitą antradienį Seime pristatė premjeras, naujienų portalui balsas.lt sakė sociologas ir ekonomistas R. Lazutka.
„Premjeras, pavyzdžiui, pasigyrė, kad buvo padidinta minimali alga (MMA), bet reikia ją ne šiaip didinti, o indeksuoti, įstatyme numatyti tvarką, kaip ta minimali alga peržiūrima kiekvienais metais nelaukiant specialių sprendimų. MMA pernai padidinta, bet šiemet nuo sausio stovi vietoje, nes nėra sistemos“, – sakė socialinių mokslų daktaras.
Anot jo, analogiška situacija yra dėl neapmokestinamo minimumo, socialinių išmokų. „Vienkartinį sprendimą padaro, bet vienais metais padaro, kitais metais nepadaro. Dabar yra pažadėta 80 mln. išdalinti per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti, bet tai irgi menki pinigėliai. Jų net nėra numatyta biudžete, bet svarbiausia net ne tai, iš ko ir kada gražins, o tai, kad nėra pensijų indeksavimo mechanizmo“, – sakė R. Lazutka. Jis pridūrė, kad tai – ne tik šios, bet ir visų ankstesnių vyriausybių bėda.
„Įstatymuose turėtų būti numatyta, kaip kiekvienais metais augant ekonomikai ji turėtų keistis. Bet tų sistemų taip pat nėra – niekas nekalba apie tai, kad padarysime vieną kartą visiems laikams ir nereikės šokinėti nei dėl MMA, nei dėl pensijų ar kitų išmokų didinimo. Kiekvienais metais sudarant biudžetą turėtų būti suplanuotos atitinkamos išlaidos atsižvelgiant į ekonomikos prognozę“, – aiškina jis.
Ekonomistas taip pat priminė, kad daugelyje biudžetinių įstaigų – policininkams, socialiniams darbuotojams ir kitiems – atlyginimai, kurie buvo apkarpyti per krizę, dar neatkurtuistatyti, bet apie tai taip pat nekalbama. Pasak R. Lazutkos, kai tai nepadaryta, „politikams paliekamos laisvos rankos, ir kita vyriausybė vėl galės girtis padariusi vienkartinius sprendimus“.
Pasak ekonomisto, esminė mokesčių reforma taip pat nebuvo vykdoma, „išskyrus tam tikrus pakoregavimus“.
„Kapitalas praktiškai nemoka Lietuvoje mokesčių, yra pilna išimčių, todėl valstybės biudžetas yra labai menkas, jis nepilnėja sistemiškai. Man jau atsibodo kartoti, kad mes esame paskutinėje vietoje ES pagal valstybės finansų surinkimą būtent dėl to, kad mokesčių sistema veikia prastai“, – sakė R. Lazutka.
Jis kritikuoja ir tai, kad tęsiamos dešiniųjų vyriausybės pradėtos pensijų sistemos reforma bei socialinės paramos teikimo reforma.
„Pristatoma kaip nemažas pasiekimas, nes mažai išleidžiama pinigų. Bet tai yra socialinės paramos sistemos griovimas, nes viskas priklausys nuo atskirų savivaldybių sprendimų – nuo jų noro susitaupyti lėšų ir panaudoti jas kitoms reikmėms, o ne socialinei paramai. Galima būtų pateisinti dešiniųjų vyriausybę, kuri tai buvo suplanavusi, bet kad tai įgyvendina kairieji – iš tikrųjų keista“, – sako R. Lazutka. Jis priduria, kad ta sistema suveikė krizės sąlygomis, tačiau atsigaunant ekonomikai reikėtų labiau atsižvelgti į žmonių poreikius.
Kokiu pažymiu įvertintumėte vyriausybei darbą 2013 metais?, portalo balsas.lt žurnalistai klausė R. Lazutkos.
„Ko gero, trejetu, nes nedaromos reikalingos reformos. Ko nors blogo nepadarė, todėl nepatenkinamai vertinti negalima. Tačiau pasislinkta į priekį sprendimais, o ne dėl to, kad išeinant iš krizės ekonomika augo, vartojimas ir eksportas didėjo, nebuvo. Vyko tik tai, kur nereikia priimti kokių nors sprendimų“, – sakė R. Lazutka.
„Gerai, kad nebuvo sprendimų, kurie sutrukdytų ekonomikai augti, tačiau geresniam pažymui to nepakanka“, – pridūrė jis.
