Dabartinės Vyriausybės programa yra geresnė, nei galima buvo tikėtis, skaitant partijų programas. Taip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Manau, pagrindiniai akcentai sudėti neblogai. Žinoma, yra ir eklektikos, prieštaravimų. Tačiau man patinka tai, kad jau pirmame puslapyje kalbama apie pragaištingą emigraciją. Ankstesnei Vyriausybei emigracija atrodė esanti kone gėris arba dalykas, į kurį galima žiūrėti atsainiai, kuriant „globalios Lietuvos“ viziją“, – LRT radijo laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė R. Kuodis.
Jam patikę ir tai, kad paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius savo kalbose ir dokumentuose esąs atsargus dėl tam tikrų sprendimų – mokesčių reformos, energetikos strategijos persvarstymo. Kalbėdamas apie šias sritis, premjeras siūląs kurti darbo grupes. „Tai liudija, kad, matyt, bus labiau įsiklausoma į ekspertų nuomones, o ne bandoma improvizuoti. Bendras įspūdis – geresnis, nei galima buvo tikėtis“, – teigė ekonomistas.
Atkreipdamas dėmesį į Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais neatliktus darbus, R. Kuodis teigė matąs „gerų dalykų“ naujosios Vyriausybės programoje, leidžiančių tikėtis, kad įvyks proveržis apleistose srityse – namų renovavimo, „Sodros“ reformos.
„Renovacija patyrė fiasko. Tikėkimės, kad dabar bus tam tikras proveržis. Siūlymas, kad žmonės nebūtų verčiami eiti į bankus, imti paskolas, kad galėtų mokėti netiesiogiai, atsispindi Vyriausybės programoje. Matau gerų dalykų ir siūlymuose dėl „Sodros“ reformos. Esu siūlęs „Sodros“ reformą, leidžiančią žmonėms kaupti pinigus asmeninėse sąskaitose ir turėti galimybę ne tik „lanksčiau“ išeiti į pensiją, bet ir grįžti iš jos į darbo rinką, kas šiandien iš esmės neįmanoma. Šie dalykai Vyriausybės programoje yra atspindėti“, – tvirtino R. Kuodis.
Ekspertas taip pat teigė viliąsis, jog naujajai Vyriausybei pavyks spręsti socialinės paramos skyrimo problemas. Pasak R. Kuodžio, dabar žmogaus sprendimas dirbti ir negyventi iš pašalpos yra apmokestinamas 100 proc. Tai esą verčia rinktis pašalpų gavimo kelią, užuot rinkusis produktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje kelią.
Vis dėlto R. Kuodis sukritikavo „greičiausiai Vilijos Blinkevičiūtės įrašytas“ programos nuostatas dėl nefokusuotos socialinės paramos taikymo. „Vėl grįžtama prie idėjos, kad visų vaikų maitinimą mokyklose reikia apmokėti valstybės lėšomis, nepaisant to, ar tėvai gali, ar negali už tai susimokėti. Manau, tai yra pernelyg brangios priemonės“, - nuogąstavo ekonomistas.
Be kita ko, programoje jis pasigedo įsipareigojimo nuosekliai taikyti kaštų ir naudos analizės principą, priimant viešuosius sprendimus. „ Apie kaštų ir naudos analizę kalbama keliose vietose, bet nepanašu, kad ją bus remiamasi priimant viešuosius sprendimus. Gudresni politikai supranta, koks jiems yra pavojingas mechanizmas, leidžiantis išskaidrinti interesus ir parodyti visuomenei, kad valdžios sprendimai yra naudingi būtent visuomenei, o ne kurioms nors interesų grupėms. Tikėkimės, kad kova – nebaigta, ir kada nors tai pavyks padaryti“, - laidoje „Dienos tema“ sakė R. Kuodis.
Ekonomisto teigimu, įdomu bus matyti, kaip naujoji Vyriausybė spręs šešėlinės ekonomikos problemą: „Šešėlinė ekonomika – chroniška Lietuvos bėda. Jau daug metų kalbu apie tai, kad mūsų biudžetas, palyginti su ekonomikos dydžiu, yra mažiausias Europos Sąjungoje. Politikai geriausiu atveju tik konstatuoja, kad taip yra, bet nesako, ar tai gerai, ar blogai, ar ką nors reiktų keisti. Norime mokėti muitininkams tūkstantį litų ir tikėtis iš jų sąžiningo darbo...“
Svarbiausia mažo biudžeto priežastis, anot R. Kuodžio, yra „ne maži mokesčių rodikliai, bet išimtys mokesčių sistemoje ir milžiniška šešėlinė ekonomika, su kuria iki šiol niekam nepavyko kovoti“.
„Informacinėje erdvėje iškart per daug kalbama apie šios vyriausybės neįgalumą, kvestionuojama jos programa. Manau, reiktų leisti jiems pradėti veikti ir tik vėliau žiūrėti, kaip jiems sekasi tuos dalykus įgyvendinti“, – tvirtino laidoje „Dienos tema“ kartu su R. Kuodžiu kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
LPK vadovas teigė iš esmės pritariąs visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui fiziniams asmenims, kurio dydis, kaip esą rašoma Vyriausybės programoje, priklausytų nuo turto vertės ir paskirties.
„Reikia garantuoti miestams išgyvenimui reikalingas pajamas. Nekilnojamojo turto mokestis paprastai tiesiogiai keliauja į miestų biudžetus – bent jau tai rodo Europos praktika. Gal tai padėtų miestams kovoti su chronišku lėšų stygiumi. Iš nekilnojamojo turto mokesčio surenkamos pajamos galėtų padėti išlaikyti miestų infrastruktūrą. Reikia suvokti, kad gyventojų miestuose mažėja, ir išlaikyti infrastruktūra tampa vis sunkiau“, - grindė savo požiūrį R. Dargis.
LRT.lt primena, kad antradienį paskirtasis premjeras A. Butkevičius Seime pristatė Vyriausybės programą. Kaip šešioliktosios Vyriausybės prioritetus A. Butkevičius įvardijo užimtumo didinimą, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, prielaidų realiam darbo užmokesčiui didėti kūrimą, euro įvedimą, kitus darbus.
R. Dargis atsargiai vertino šios Vyriausybės prioritetų gyvybingumą. „Manau, kai susidursime su realybe, reikės galvoti, kaip paskatinti ekonomikos vystymąsi, auginti valstybės konkurencingumą, didinti verslo prieinamumą prie finansinių išteklių. Ko gera, susidūrus su realybe, prioritetai gali šiek tiek kisti. Manau, pirmieji darbai parodys, ar yra laikomasi Vyriausybės programoje numatytų krypčių, ar vis dėlto gyvenimas diktuos savo kryptį“, - sakė LPK prezidentas.
