„Tai yra viena stipriausių pasaulio rinktinių. Ne individualiai, bet kaip komanda. Jie daug laiko kartu žaidžia, turi didelę patirtį, todėl bus sunku. Luisas Scola ir Pablo Prigioni – kaip vienas kūnas, vienas be kito negali gyventi, ir jų tandemas šiai komandai jie yra labai svarbus, bent šiame čempionate“, – mintimis apie Argentinos rinktinę dalijosi Lietuvos rinktinės treneris asistentas Robertas Kuncaitis.
– Ar yra receptas, kaip sustabdyti Luisą Scola?
– Bandysime ieškoti šio recepto. Bandysime bent pristabdyti jį. Stebėjome, kaip įvairios komandos prieš Scolą naudojo vienokią ar kitokią gynybą, bet jis vis tiek išlikdavo pavojingas ir pelnydavo daug taškų.
– Kaip Manu Ginobilio netektis pakeitė Argentinos komandą?
– Aš irgi kėliau tą klausimą. Kiek teko matyti argentiniečių rungtynių, tai nėra skaudus praradimas. Komanda ir be jo atrodo grėsmingai.
– Argentina – vyriausia komanda čempionate, Lietuvos rinktinė – labai jauna. Ar tai svarbus faktorius tokios svarbos rungtynėse kaip ketvirtfinalis?
– Jie patyrę, bet jie nėra pavargę. Aikštelėje nesijaučia, kad fiziškai jie būtų mažiau ištvermingi, o patirtį jie sugeba išnaudoti. Tai pranašumas prieš mūsų jauną komandą, kuriai trūksta patirties.
– Ar Lietuvos rinktinė dar turi rezervų, ar visus kozirius atvertė jau vykusiose rungtynėse?
– Koziris tas, kad nežinome, kokie koziriai bus kitose rungtynėse (šypsosi). Tikrai galime padaryti kažką tokio, kas nustebintų argentiniečius.
– Kaip jūs paaiškintumėte šio dešimtmečio Argentinos rinktinės fenomeną. Daug rinktinių turi stiprių žaidėjų, bet reta karta sugeba tapti ir pasaulio vicečempionais, ir olimpiniais čempionais?
– Jie turi stiprius žaidėjus, kurie yra stiprūs ne kaip individualistai, bet kaip komandos žaidėjai. Tas pats Prigioni, tas pats Scola, kurie kartu daug laiko žaidė ne tik rinktinėje, bet ir „Tau Ceramica“ gretose. Tas pats Delfino, kuris puikiai tinka šiai chemijai. Tai miksas visų tų dalykų, kurie ir sudaro tą fenomeną.
Julius Bliūdžius iš Stambulo
