Vienas iš Lietuvos rinktinės ir Sienos „Montepaschi“ lyderių Rimantas Kaukėnas laukia daktaro Rimtauto Gudo verdikto. Po kairiojo kelio kryžminių raiščių traumos ir operacijos reabilitaciją atliekantis 34 metų 192 cm ūgio krepšininkas trečiadienį turėtų sužinoti, ar viskas vyksta pagal planą.
„Gydausi ir Italijoje, ir pas R. Gudą. Malonu ir gerai žinoti dvi nuomones. Taip saugiau ir man pačiam. Italai patenkinti, kaip vyksta reabilitacija, – antradienį Vilniuje po savo vardo paramos grupės pristatymo kalbėjo R. Kaukėnas. – Iš tikrųjų važiavau į Lietuvą, kad pasitikrinčiau kelį, bet pavyko suderinti laiką, todėl dar pristatėme ir Rimanto Kaukėno paramos grupę“.
– Sunkiausias reabilitacijos periodas jau praėjo?
– Fiziškai viskas tik sunkės. Morališkai – jau praėjo. Negali atsistoti, pasisukti, kažko kito daryti. Nėra lengva. Sunkiausia – prisiversti daryti reikiamus pratimus vienam keliui ir kitam. Pratimų daug, kantrybė trūksta.
– Kiek laiko tai trunka?
– Jei nori, kad raumuo nesubliūkštų, reikia mankštintis dukart per dieną po 2-3 valandas. Antram keliui dar kelios valandos. Išeina visa darbo diena.
– Kol kas gydytojai vengia konkrečių prognozių?
– Nenori nieko sakyti, nes pasakyti sunku. Galbūt būtų lengviau, jei pradėčiau bėgioti. Tuomet būtų aiškiau, bet paskubėjus raiščiai gali vėl plyšti.
R. Kaukėnas (nuotr. SCANPIX)
– Ar nenustebino tokia gera Kšyštofo Lavrinovičiaus sportinė forma jam grįžus po traumos?
– Kartu dirbome. Tikrai nenustebino. Tas nugaros skausmas jį buvo įvaręs į neviltį. Matyt, po operacijos jis pasijautė gerai kaip devintame danguje (juokiasi).
– Sienos komandai sekasi Eurolygoje, norisi grįžti į aikštę?
– Motyvacijos grįžti ir žaisti galiu vardyti kiek noriu. Jaučiuosi bekojis, noriu žaisti, pasiilgau treniruočių ir aikštelės.
– Eurolygoje sekasi, bet Italijos čempionate Sienos komanda klumpa. Kas tai lemia?
– Buvo traumų, atėjo keli nauji žaidėjai, nuovargis ir susižaidimo klausimas. Ritmas išsiderino. Viskas pataisoma. Vyrai dirba gerai, vienas kitą supranta.
– Ar užtenka „Montepaschi“ ekipai pajėgumo mesti iššūkį didžiausiems Eurolygos grandams – „Barcelona“ ir CSKA komandoms?
– Viskas įmanoma, tik reikia pasiekti tą lygį. Tikiuosi, kad į finalo ketvertą pateksime. O ten viskas įmanoma.
– Lietuvos klubo tikriausiai neverta tikėtis ten pamatyti?
– „Žalgiris“ pradėjo geriau žaisti ir tik gerins žaidimą. Vangiai pradėjo, bet pusantro mėnesio žaidžia kaip ir natų. Nėra lengva – nauja komanda, reikia „susicementuoti“.
– Olimpinė atranka domina? Kokių minčių kelia varžovai grupėje – Nigerija ir Venesuela?
– Komandos sunkiai nusakomos. Daug gerų žaidėjų, bet klausimas, ar susirinks. Nigerijos krepšininkų ir NBA yra, ir Europoje. Abi stiprios, o Venesuela dar ir namie žaidžia. Reikia laimėti, jei norime žaisti olimpiadoje.
– Kas padeda ištverti šiuo metu gyvenimą be krepšinio?
– Šeima. Net neįsivaizduoju, kaip be jos būčiau. Sėdžiu ant sofos, žiūriu Eurolygą, viduje pradeda viskas virti, kunkuliuoti, bet vaikai atbėga, apkabina ir viskas išsisklaido, įtampa praeina.
TIK FAKTAI
R. Kaukėnas traumą gavo praėjusių metų gruodžio pradžioje per Italijos čempionato rungtynes. Iki pabaigos likus žaisti kiek mažiau nei dvi minutes lietuvis surengė greitą ataką, tačiau dėjimu į krepšį su varžovo pražanga puolimą užbaigęs lietuvis nesėkmingai nusileido ant žemės ir iškart griebėsi už kelio.
Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad R. Kaukėnui trūko kairiojo kelio priekinis raištis. 2008-aisiais krepšininkas patyrė analogišką traumą, todėl tuomet operacijos metu jam buvo implantuotas naujas raištis. Tuomet dėl traumos lietuvis nerungtyniavo daugiau nei penkis mėnesius.
2011 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvoje R. Kaukėnas mūsų šalies nacionalinėje komandoje buvo antras pagal rezultatyvumą po Manto Kalniečio. Per rungtynes jis vidutiniškai pelnė 10,9 taško, atkovojo 2,2 kamuolio ir atliko 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
