Lietuvoje pradedamos minėti 40-osios Romo Kalantos žūties ir jaunimo pasipriešinimo sovietų valdžiai metinės.Istorikai pastebi, kad tuometė karta užaugo ne tokia, kokios tikėjosi sovietų valdžia. O daugelis po R. Kalantos susideginimo kilusiose demonstracijose dalyvavusių jaunuolių po kelių dešimtmečių aktyviai dalyvavo atkuriant nepriklausomą Lietuvą.
Parodoje „Troškę laisvės – vilkėję džinsus“ Valdo Adamkaus bibliotekoje – R. Kalantos bendraamžių, gėlių vaikų kartos nuotraukos, tuomet dažname bute buvę baldai, skamba populiariausios to meto dainos.
Pasak politologo, sovietų valdžia jautė, kad dvidešimtmečiai gali sukelti neramumų – KGB ataskaitoje, likus trejiems metams iki R. Kalantos susideginimo, rašoma, kad antisovietinės nuotaikos tarp jaunimo gali stiprėti.
„Pastebimos antisovietinio elgesio apraiškos tarp lietuviško jaunimo, ir kad jaunimas klausosi įvairių, kaip tuo metu buvo populiarus tas išsireiškimas „beidėjinių“ radio stočių ir dar, negana to, kad jų klausosi, netgi į jas rašo laiškus, kuriuose šmeižiama tarybinė realybė“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Rytis Bulota.
1972-ųjų Kauno pavasario įvykius tyrinėjanti Vašingtono universiteto mokslininkė pastebi, kad tuomet buvusi didžiulė priešprieša tarp jaunuolių laisvės troškimo ir valdžios kontrolės.
„Sovietų valdžia tuo metu suteikė šiek tiek daugiau laisvės žmonėms, bet kartu ideologai kontroliavo jaunus žmones, nes jie turėjo būti pavyzdys puikios ateities. Ir jų kitoks, nei kad komjaunuoliškas, elgesys kėlė didžiulę grėsmę santvarkai“, – kalbėjo Vašingtono universiteto doktorantė Amanda Svein.
Istorikai sako, kad R. Kalantos susideginimas Kauno muzikinio teatro sodelyje ir vėliau kilusios demonstracijos žymi sovietinio režimo pabaigos pradžią. Esą to meto jaunuoliai užaugo ne tokie, kokių tikėjosi sovietų valdžia.
„Tie žmonės, kuriems 1970-aisiais buvo 20–25 metai, jie mūsų dainuojamosios revoliucijos metu jau sudarė daugumą, galima sakyti, Lietuvos, bent jau tų aktyvių žmonių daugumą. Jeigu pažvelgsime į Sąjūdžio mitingus, juos ir matysime“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Kastytis Antanaitis.
19-metis R. Kalanta Kauno muzikinio teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, susidegino 1972-ųjų gegužės 14-ąją. Po jo žūties į Kauno gatves išėjo tūkstančiai jaunuolių. Demonstracijas sovietai malšino, tačiau apie neramumus sužinojo pasaulis.
Minint 40-ąsias žūties metines, renginiai vyks Vilniuje ir Kaune.
Jūratė Anilionytė
