„Gerbiama Seimo pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėl labai svarbaus Lietuvai ir visam mūsų regionui gynybos ministrų susitikimo Osle negalėjau dalyvauti visame šios dienos posėdyje. Tačiau, susipažinusi su Aleksandro Sacharuko kalba, ir išgirdusi iš kolegų, kad jiems būtų svarbios kai kurios aplinkybės, ryžausi perskaityti šį pranešimą.
Pirmiausia – žinia norintiems girdėti tiesą. Telefono žinutė, kuria spekuliuoja Sacharukas, yra rašyta beveik prieš metus, 2010 metų vasario mėn., kai dar jokių apkaltos procesų nebuvo nė iš tolo matyti ir kai vienos Tautos prisikėlimo frakcijos žmonės pradėjo nuožmų karą vieni prieš kitus. Su Sacharuku mes to paties Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, todėl esame bendravę įvairiais klausimais.
Ši konkreti telefono žinutė buvo atsakas į Sacharuko man prieš tai pokalbyje iškeltus priekaištus, neva Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcija renka prieš jį parašus. Nustebau, nes tokio dalyko nebuvau girdėjusi. Kadangi rytą Frakcijos posėdyje neteko dalyvauti, paklausiau kolegų, ką jie nutarė dėl parašų, berods, laikinajai tyrimo komisijai sudaryti, rinkimo. Gavusi atsakymą, kad Frakcija nutarė nesikišti, tą ir parašiau Sacharukui.
Štai tokios aplinkybės, mieli kolegos.
O dabar – du sakiniai Aleksandrui Sacharukui.
Pirmas – Aleksandrai, jei būčiau vyras, žinočiau, ką dabar turiu daryti.
Antras ir paskutinis. Manęs nei išgąsdinsi, nei pažeminsi tokiu savo elgesiu, nes tvirtai tikiu – melas niekada nenugalės tiesos“.