Stringantys daugiabučių renovacijos planai sėja abejones, ar išvis vertėjo pradėti šią programą. „Balsas.lt savaitė“ to klausė bendrovės „Eikos statyba“ direktoriaus Ryčio Ivanausko.
- Kokie namai/daugiabučiai turi būti renovuojami?
- Renovuojami gali būti visi namai ar daugiabučiai, kurių savininkai nori pagerinti tam tikras pastato savybes. Dažniausiai renovacija atliekama tiems namams, kurių energetinis naudingumas mažas, taip pat siekiant padidinti namo vertę, pagerinti gyvenimo kokybę. Labai svarbu susirūpinti renovacija tų namų gyventojams, kurių namai yra avarinės būklės. Pavojinga gyventi namuose, į kurių namo konstrukcijas skverbiasi vanduo, namo konstruktyve yra atsiradę įtrūkimai, o inžinerinės komunikacijos yra prastos būklės. Pavyzdžiui, esant netvarkingai elektros instaliacijai gali kilti gaisras, o seni vamzdynai didina būsto užpylimo tikimybę. Tačiau, jei konkrečiai kalbame apie renovacijos programą JESSICA, tai renovuotinais laikomi daugiabučiai namai, pastatyti pagal statybos leidimus, gautus iki 1993 metų.
- Žiniasklaidoje pasirodė įtarimų, kad renovacijos programa peršama šilumos kainų šantažu. Ar buvo tikro pagrindo jas kelti? O gal įmanoma, kad jos keliamos tam, jog būtų parodyta, esą „matot, renovacija tikrai atsipirks: pažiūrėkit, kiek DABAR mokat už šilumą!“.
- Šilumos kainos kyla ne dėl to, kad parodyti renovacijos būtinumą. Renovacijos efektas akivaizdus. Palyginus renovuoto (naujos statybos) namo ir seno nerenovuoto namo šildymo kainas tenkančias 1 kv. metrui, jos skiriasi iki kelių kartų, esant tai pačiai šildymo kainai. Todėl renovacijos nauda, mūsų požiūriu, yra neabejotina, kadangi būtų sunaudojama mažiau energijos, mažiau teršiama aplinka. Renovavus gyvenamuosius namus sumažės namo eksploatacinės išlaidos, taip pat bus pagerintos ir pastato estetinės savybės, tad ir gyventojams gyventi bus maloniau, gražės pats miestas. Renovacija, kaip pats procesas, būtina, ypač vertinant Lietuvos sovietinius daugiabučius.
- Ar gyventojai turi mokėti kokias nors kompensacijas centrinio šildymo paslaugų teikėjams po renovacijos?
- Neskiriant, ar namas renovuotas, ar ne, šiandien skirtumų mokėjimuose šilumos tiekėjams nėra – mokama tokia pati kaina. Skirtumas yra tas, kad renovuoto namo gyventojai moka mažiau, nes sunaudoja mažiau energijos. Kompensacijų šildymo paslaugų tiekėjams neturėtų būti, kadangi gyventojai mokės už renovaciją, o ne kompensuos sumažėjusį poreikį vartoti šilumą.
- Ar gyventojams (renovuojamo namo bendraturčiams) teikiamos garantijos darbų atlikimui?
- Garantijos renovuotiems namams tokios pat, kaip ir naujiems namams. LR Statybos įstatymas apibrėžia 5 metų statybos darbų garantijos laiką, o 10 metų garantija suteikiama užslėptiems statybos darbams ir konstrukcijoms.
- Kokia dabar yra renovacijos apmokėjimo kompensavimo sistema ir palūkanos?
- Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių: Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir gyventojų. Numatyta, kad valstybė gyventojams kompensuos 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus (projektavimo darbai ir pan.), jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energetinio naudingumo klasė. Papildoma 15 proc. parama gali būti skirta efektyvių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui, jeigu bus pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energetinio naudingumo klasė.
Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti bus išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Jos nesikeis visą paskolos grąžinimo laikotarpį, kuris gali siekti iki 20 metų.
- Kaip gyventojams įsitikinti, kad atliekami darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nedaromi „dėl prabangos“ ar norint pasipinigauti?
- Namo renovacijos projektas parengiamas specialistų ir pateikiamas gyventojų, t.y. namo savininkų vertinimui. Jei namo savininkai nėra tikri dėl parengto projekto tinkamumo, jie gali samdyti kitus specialistus, ekspertus, kurie nešališkai įvertins jų gyvenamojo namo renovacijos projektą ir pateiks savo vertinimą. Svarbu pasirinkti tinkamus specialistus darbams atlikti. Reikia atsižvelgti į bendrovės patirtį, užsakovų atsiliepimus, taipogi, kaip ji laikosi garantinių įsipareigojimų jau atliktuose objektuose.
- Jūsų žiniomis, kiek programos projektų yra pradėti? Kada ši programa galėtų įsibėgėti? Ko trūksta, jog taip būtų?
- Renovacijos procesas vyksta lėtai. Mano žiniomis, prieš mėnesį Lietuvoje buvo pateiktos tik 2 paraiškos daugiabučių namų renovacijai. Šiuo metu „Eikos statyba“ neturi nei vieno renovuojamo gyvenamojo namo, nors sėkmingai vykdome visuomeninių pastatų renovaciją. Manau, jog kiekvienam procesui įsibėgėti reikia gerų pavyzdžių, o jų kol kas nėra. Įtakos gyventojų neryžtingumui daro ir besitęsianti krizė. Dažniausiai, gyventojus baugina nežinia, kas bus po renovacijos, kuri atsiranda dėl nepakankamos informacijos sklaidos. Bankai taip pat kol kas delsia „atsukti paskolų kranelį“.
- Ar renovacijos programos sustabdytų bedarbystės augimą? Kiek žmonių galėtų būti įdarbinta, ir kokios kvalifikacijos?
- 2007 metais Lietuvoje statybos sektoriuje dirbo apie 150 tūkst. žmonių. Šiandien dirbančiųjų šiame sektoriuje kelis kartus mažiau. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš 300 tūkst. bedarbių, tad įsibėgėjusi renovacijos programa ne tik sumažintų nedarbo lygį, bet ir papildytų valstybės biudžetą mokesčiais. Atsiradęs darbo jėgos poreikis sumažintų nedarbo lygį, nes statybose reikia įvairios kvalifikacijos žmonių, todėl įdarbinti būtų ir nedidelę kvalifikaciją turintys asmenys, ir patyrę specialistai, kurie užtikrintų darnų ir koordinuotą renovacijos procesą.