Rimantas Grigas – 48 metų Lietuvos krepšinio treneris. R. Grigas, būdamas vos 26-erių, jau treniravo pirmąją savo komandą – Kauno „Žalgirio“ dublerius. Ganėtinai anksti. Tačiau pats krepšinio specialistas to nesureikšmina: „Turėjau ir kitų pasiūlymų, pavyzdžiui iš Vilniaus „Statybos“, tačiau Kaunas man visada buvo arčiau širdies“, rašo žalgiris.lt.
Interviu metu R.Grigas pasidalino ne tik savo ilgamete trenerio patirtimi, tačiau ir papasakojo apie laikus, kuomet dar pats rankose laikė oranžinį kamuolį.
– Krepšinio fanai žino, kad jūs „Žalgiryje“ užimate sporto direktoriaus pareigas. Tačiau retas, kuris atsakytų, ką daro sporto direktorius. Gal galite plačiau papasakoti apie savo darbo pobūdį?
– Sporto direktorius daro daug ką. Tai lyg tarpinė grandis tarp klubo vadovybės ir komandos. Juk komanda tai nėra vien tik žaidžiantys krepšininkai. Sprendžiu visus su sportu, sportine veikla susijusius klausimus.
– Sporto direktoriaus diena. Kaip ją apibūdintumėte?
– Dalyvauju kiekvienoje klubo treniruotėje, kiekvienose rungtynėse. Būnu visur su komanda, padedu jai. Perimu papildomą krūvį iš ekipos trenerio, palengvinu jo darbą.
– Ar dar kada nors grįšite prie vyriausiojo trenerio pareigų?
– Kol kas apie tai negalvoju. Šiuo metu užimu sporto direktoriaus vietą, stengiuosi atlikti savo darbą kuo geriau. Kaip sporto direktorius sutartį turiu iki sezono pabaigos.
– Šiame sezone jums jau teko pabūti ir komandos vyriausiuoju treneriu. Ar šiųmetinė komanda stipresnė už tą, kuriai jūs vadovavote 2007-2008 metų sezone?
– Šiais metais komanda kitokia. Turime labiau subalansuotą ekipą, kurioje žaidžia daugiau lygiaverčių žaidėjų. Komanda, kurią treniravau prieš kelerius metus, turėjo 7-8 stiprius žaidėjus, pasiruošusius žaisti aukščiausiame lygyje. Kiti žaidėjai buvo jaunesni, kurie ne visada galėjo padėti atsakinguose mačuose, pavyzdžiui Eurolygoje ar vietinių lygų finaluose. Dabar turime labiau subalansuotą komandą. Iš dabartinių žaidėjų net 12 gali maksimaliai dalyvauti svarbiose varžybose ir siekti gerų rezultatų.
– Ar tapus vyriausiuoju treneriu po Aco Petrovičiaus atleidimo tikėjotės šiose pareigose pasilikti ilgiau nei 1 mėnesį?
– Aš nuo sezono pradžios iki dabar „Žalgiryje“ dirbu sporto direktoriumi. Treneriu dirbau dėl to, kad mano tokia užduotis – turiu perimti ekipos valdymą jei komanda lieka be vyriausiojo trenerio. Per tą mėnesį, kuomet teko diriguoti komandai, nesistengiau diegti kažkokios naujos filosofijos. Reikėjo palaikyti komandos ritmą, kol buvo ieškomas naujasis treneris. Jeigu per tą mėnesį būčiau kažką keitęs komandos žaidime, vaikinams būtų visiškai susisukusios galvos. Mano tokia pareiga, jei komanda praranda trenerį, turiu perimti laikinojo trenerio įgaliojimus. Šį sezoną nenorėjau užimti vyriausiojo trenerio posto, neturėjau tokio tikslo. Sutikau dirbti kaip direktorius ir šį sezoną save matau tik šiose pareigose.
– Savo karjeroje nemažai laiko praleidote dirbdamas su jaunais krepšininkais, Kauno „Žalgirio“ dubleriais, Lietuvos jaunimo rinktine. Su kuo iš tikrųjų yra lengviau dirbti? Su patyrusiais krepšininkais ar jaunais vaikinais?
– Kuo žaidėjų meistriškumas yra didesnis, tuo lengviau su jais dirbti. Jie greičiau supranta trenerį, greičiau vykdo jiems skirtus nurodymus negu jaunimas. Jauni žaidėjai yra tik ruošiami aukštam lygiui. Kuo aukštesnio meistriškumo komanda, tuo su ja yra lengviau dirbti. Galima paprasčiau įgyvendinti savo mintis, sumanymus. Tačiau su jaunimu dirbti taip pat smagu. Jie auga, vystosi, tobulėja, pasiekia aukštumas. Su visais dirbti yra malonu – ir su jaunimu, ir su vyresniais, ir su moterimis. Visi turi savo gražiąsias puses. Todėl ir yra treneriai, kurie gali dirbti ir su vaikais ir su moterimis ir su aukšto meistriškumo žaidėjais.
– Ar liksite Žalgiryje ir kitą sezoną?
– Manau, pirmiausia reikia galvoti apie šio sezono pabaigą. Esu atsakingas, kad nugalėtume vietinėse lygose ir gerai pasirodytume Eurolygoje.
– Asmeniškai jums, kurioje „Žalgirio“ komandoje dirbti maloniau? Šiandieninėje ar toje, kurią treniravote prieš keletą sezonų?
– Mano rolė komandoje pasikeitė. Tada buvau vyriausiasis treneris, šiuo metu esu direktorius. Malonu buvo dirbti ir tada, ir dabar. Tik, paprasčiausiai, šis darbas man yra naujovė. Po truputį pradedu įsilieti į naują rolę, jaučiuosi žymiai geriau negu sezono pradžioje. Kiekvienas gyvenimo etapas yra savotiškai įdomus, neįmanoma išskirti kažkurio vieno. 2007-2008 metų sezonas man malonus tuo, kad pavyko laimėti vietiniuose frontuose bei solidžiai pasirodyti Eurolygoje.
– Ar kada nors žaidėte krepšinį profesionaliai?
– Seniau žaidžiau, tais laikais vadinamoje „Aukščiausioje lygoje“. Galbūt buvau vadinamas pusiau profesionaliu. Tuo metu buvo 2 profesionalios komandos – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“. Visi kiti buvo vadinami pusiau mėgėjais, neprofesionalais. Kaip, pavyzdžiui, dabar visos LKL žaidžiančios komandos yra vadinamos profesionaliomis, tuo metu profesionalios buvo tik 2.
– Būdamas 26 metų tapote Kauno „Žalgirio“ dublerių komandos treneriu. Kaip jums tuo metu pavyko užimti tokias pareigas?
– Baigus institutą išvažiavau dirbti į Jonavą, kurioje su vietiniais krepšininkais nemažai pasiekėme. Visada išeidavome į finalus su 2-3 skirtingų metų grupių ekipomis. Tais laikais to nebūdavo. Vėliau su Jonavos klubu laimėjome jaunimo čempionatą, jaunimo žaidynes. Daug gabių krepšininkų iš ten iškilo: Darius Maskoliūnas, Nerijus Zabarauskas, Virginijus Sirvydis. Tiesiog pastebėjo, kad gerai dirbu su jaunimu. Gavau pasiūlymą keltis į Vilniaus „Statybą“ ir dirbti su jaunimu, tačiau man prie širdies visada buvo Kauno „Žalgiris“. Labai nustebau ir apsidžiaugiau, kai gavau kvietimą dirbti su „Žalgirio“ jaunuoliais. Nedvejodamas sutikau.
– Ar dar dabar sekate „Žalgirio“ dublerių rezultatus? Galbūt nueinate ir į rungtynes?
– Žinoma. „Žalgirio“ jaunimas yra mano gyvenimo dalis. Daug praleista laiko kartu. Varžybose apsilankau, kai tik turiu galimybę. Kai dubleriai žaidžia išvykose, rezultatą visada seku internetu. Darbas su jaunimu man buvo labai brangus ir visada toks liks.
– Ir linksmas klausimas pabaigai, ar jus Kaune buvo kada nors sumaišę su žinomu Kauno teisėju, kurio vardas taip pat Rimantas Grigas?
– Niekada nebuvo (šypsosi).
Lukas Navickas
