Tokiu metu, kai Turkija vis dar yra smarkiai poliarizuota po piktų 2013 metų protestų, R.T.Erdoganas žadėjo pertvarkyti šalies politinę sistemą ir padaryti prezidentą svarbiausia figūra.
Kaip pranešė rinkimų komisija, suskaičiavusi 99 proc. balsalapių, jis laimėjo 52 proc. balsų, smarkiai aplenkdamas savo pagrindinį varžovą, opozicijos kandidatą Ekmeleddiną Ihsanoglu (Ekmelediną Ichsanohlu), kuris užsitikrino 38,3 proc. rinkėjų paramą.
Trečiasis kandidatas – Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas), kurį iškėlė prokurdiškos jėgos, – gavo 9,7 proc. balsų.
Tokie rezultatai reiškia, kad antrojo prezidento rinkimų rato nebeprireiks.
R.T.Erdogano inauguracija numatyta rugpjūčio 28 dieną.
Toks rezultatas yra įspūdingas asmeninis triumfas 60 metų Turkijos lyderiui, kuris ėjo šalies premjero pareigas nuo 2003-iųjų ir turi galimybę dvi kadencijas – iki pat 2024-ųjų – užimti prezidento postą.
Tūkstančiai džiūgaujančių žmonių užplūdo Stambulo centrą, mojuodami Turkijos vėliavomis ir laikydami rankose R.T.Erdogano atvaizdus, o sostinės Ankaros dangų nušvietė fejerverkai.
„Šiandien mes užbaigiame vieną erą ir žengiame pirmąjį žingsnį į naują erą“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius iš savo partijos būstinės Ankaroje balkono pergalės kalboje pareiškė R.T.Erdoganas, kuris rinkimus apibūdino kaip „istorinę dieną.“
„Ne tik Recepas Tayyipas Erdoganas laimėjo šiandien. Šiandien vėl laimėjo tautos valia. Šiandien vėl laimėjo demokratija“, – paskelbė jis.
Prie triumfuojančio premjero prisijungė aukšti jo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), turinčios islamiškas šaknis, pareigūnai ir ministrai, taip pat – skarelę ryšinti žmona Emine (Eminė) ir Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas.
R.T.Erdoganas pažadėjo „naują socialinio susitaikymo procesą“, kuris laiduotų, kad visi turkai, kad ir kokios kilmės ar tikėjimo, būtų lygūs šalies piliečiai.
„Būsiu prezidentas, kuris visa širdimi apglėbia 77 milijonus žmonių, kaip ir dariau visą savo gyvenimą ir per visus savo politinės kovos metus“, – sakė jis.
R.T.Erdoganas taip pat paragino oponentus, kurie jam klijuoja „diktatoriaus“ etiketę, užuot puldinėjus jį kritiškai įvertinti pačius save.
Politinė opozicija turėtų „peržiūrėti savo politiką“, kad ji iš dalies sutaptų su jo „naujos Turkijos“ idealu, sakė jis ir pridūrė: „Tie, kurie kaltina mus vieno žmogaus valdymu, ... turėtų malonėti nuoširdžiai paklausti savęs.“
Jo persvara rinkimuose yra mažesnė nei tikėjosi kai kurie analitikai, o 70-metis E.Ihsanoglu išsilaikė nepaisant kuklios kampanijos, kurią nustelbė didžiulė ir intensyvi R.T.Erdogano rinkimų kampanija.
Šie rinkimai buvo pirmas kartas, kai Turkija – NATO narė, kuri jau seniai viliasi įstoti ir į Europos Sąjungą (ES), – tiesiogiai rinko savo prezidentą ir R.T.Erdoganas vylėsi didžiulio liaudies paramos pademonstravimo. Anksčiau Turkijos prezidentą rinkdavo parlamentas.
„RINKIMUS PRALAIMĖJO DEMOKRATIJA“
R.T.Erdoganas sakė, kad jeigu jo partijai AKP pavyks pakeisti konstituciją, jis planuoja reformuoti prezidento postą ir suteikti jam didesnes vykdomąsias galias, o tai galėtų reikšti Turkijos perėjimą prie sistemos, panašesnės į tą, kuri veikia Prancūzijoje.
Tačiau R.T.Erdogano oponentai kaltina jį pakirtus pasaulietinį šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) palikimą. M.K.Ataturkas griežtai atskyrė religiją nuo politikos, kai kūrė naują valstybę iš Osmanų imperijos pelenų.
„Ne Ihsanoglu pralaimėjo rinkimus, o švarios ir garbingos politikos troškimas ir demokratijos paieškos“, – sakė E.Ihsanoglu rėmusios Respublikonų liaudies partijos atstovas Halukas Kocas (Chalukas Kočas), kuris pasmerkė R.T.Erdogano „despotišką mąstyseną“.
E.Ihsanoglu – akademiško būdo buvęs Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) vadovas – pripažino pralaimėjimą ir pasveikino R.T.Erdoganą, bet tvirtino, kad jo kampanija padarė poveikį.
„Tai labai nuostabus rezultatas, nes mes pradėjome savo kampaniją prieš vieną mėnesį, visi sakė, kad nepažįsta Ihsanoglu, (kad) jis nieko nežino apie politiką“, – sakė jis.
Nors daug sekuliarių turkų šnairai žiūri į R.T.Erdoganą, jis gali kliautis didele pamaldžių ir konservatyvių rinkėjų, gaunančių vidutines pajamas, grupe, kuri yra ypač reikšminga centrinėje Turkijoje ir skurdesniuose Stambulo rajonuose, atsigavusiuose jo valdymo metu.
Rezultatų analizė pagal regionus rodo aiškų geografinį šalies pasidalijimą – E.Ihsanoglu nugalėjo vakarinėje pakrantėje, kur stiprios sekuliarizmo pozicijos, S.Demirtasas – šalies pietryčiuose, kur gyvena kurdai, o R.T.Erdoganas – Juodosios jūros pakrantėje, Stambule ir visoje centrinėje šalies dalyje.
41 metų S.Demirtasas su savo kairiosios pakraipos, gėjų ir moterų teisėms palankia žinia vylėsi patraukti ne tik kurdų rinkėjus, bet ir sekuliarius turkus.
Jo charizma, plati šypsena ir įprotis nešioti baltus marškinius atraitotomis rankovėmis kai kuriuose sluoksniuose pelnė jam pravardę „kurdų Obama“.
Neblogas jo rezultatas gali tapti tramplinu kitam Turkijos politiniam mūšiui – 2015 metais įvyksiantiems parlamento rinkimams – ir S.Demirtasas jau išreiškė viltį, kad jo Liaudies demokratų partija (HDP) taps patraukli daugeliui.
„Šie rinkimai sukėlė jaudulį dėl galimybės, kad ši viltis Turkijoje tikrai gali būti ilgalaikė“, – sakė jis.
