Išgirdęs klausimą, ar yra grynakraujis lietuvis, aktorius Rolandas Dovydaitis šypsosi. Daugumai lietuvių nebūdingu tamsiu gymiu išsiskiriantis Šiaulių dramos teatro aktorius vis dėlto yra tikras lietuvis. Šiuo metu artistas užsiėmęs ne tik darbu teatre, bet ir LNK seriale „Pavogta laimė“. Nors čia jam skirtas „blogiuko“ vaidmuo, pats aktorius savo personažų į teigiamius ar neigiamus neskirsto.
Daugelis jūsų personažų televizijoje yra neigiami. Kaip pats tai vertinate?
Nelabai skirstau personažų į teigiamus ar neigiamus. Taip skirsto gal tik žiūrovai. O man kiekvienas herojus visų pirma yra žmogus, turintis savo siekius, savo pasaulėžiūrą. Nė vienas personažas man nėra neigiamas. Juk negalėčiau vaidinti vaikščiojančio blogio. Tiesiog jie į pasaulį žiūri vienaip, aš - kitaip.
Ar tai, kad vaidinate neigiamus personažus, kasdieniame gyvenime netrukdo?
Pirštais gatvėje dar nebado. O prie kartkartėmis pasigirstančių komentarų esu įpratęs. Mane ir taip visada pastebėdavo. Nesu jau toks nepastebimas.
Kaip dažnai girdite klausimą, ar esate grynakraujis lietuvis?
Labai dažnai.
Ir koks atsakymas?
Lietuvoje rasti grynakraujį lietuvį yra pakankamai sunku. Aš manau, kad jei gimei Lietuvoje, nuo pat gimimo kalbi lietuviškai, gali save vadinti tikru lietuviu. Yra žmonių, kurie atranda kokį nors savo protėvį
iš egzotiškų šalių, ir tapatinasi su tos šalies žmonėmis. Aš taip nedarau.
Kas jus pastūmėjo į aktorystę?
Net nežinau. Gal nieko kito nesugebėjau. (Juokiasi.) Tingėjau dirbti fizinį darbą, todėl nusprendžiau vaidinti. Tai buvo daugiau spontaniškas sprendimas, o ne išmąstytas, kryptingas žingsnis.
Niekada nesigailėjote pasirinkęs tokį kelią?
Ne. Bent jau nepamenu, kad būčiau gailėjęsis. Žinoma, kai užpuola kokia nors finansinė krizė, visada mėgsti savęs pagailėti. Bet tik dėl to, kad žmogus apskritai mėgsta savęs gailėti, o ne dėl to, kad netinkamą profesiją pasirinko.
Ar tarp aktorių šiandien yra konkurencija?
Tai kad ji ir turi būti. Tai natūralu. Ji yra visur: ir tarp aktorių, ir tarp muzikantų, ir tarp dailininkų. Žinoma, tai nėra kokia nors arši konkurencija, bet šiokia tokia yra.
Ar televizijoje įgyta patirtis nedarė įtakos darbui teatre?
Kiekviena patirtis daro įtaką tolesniam darbui. Net jei visą vasarą kasčiau šulinį, tai irgi būtų savotiška mane veikianti patirtis. Kokią įtaką daro darbas televizijoje mano darbui teatre, nežinau. Tiesiog nepastebiu, kad ką nors būčiau pradėjęs daryti kitaip. Tai nėra koks nors sukrėtimas, kuris būtų privertęs viską daryti atvirkščiai.
Kokie yra aktoriaus profesijos pranašumai ir trūkumai?
Trūkumas yra tas, kad niekada nesi 100 procentu garantuotas dėl rytojaus - ar turėsi darbo, ar būsi kam nors reikalingas. Tai yra didžiausias trūkumas. Laimė, kol kas su tokia situacija dar nesusidūriau. O pranašumas man asmeniškai yra tas, kad turiu galimybę būti ant scenos. Kitam gal to nesinori, bijo scenos, o aš ten jaučiuosi gerai.
O populiarumas?
Kad nejaučiu aš jo taip stipriai. Man nereikia nei slapstytis, nei akinių tamsių nešioti, nei su apsauga vaikščioti.
Ar pats žiūrite serialus, kuriuose vaidinate?
Žiūriu. Man įdomu viską stebėti iš profesinės pusės.
Esate savikritiškas?
Sunku pasakyti. Kartais žiūriu į save ir atrodo, kad galėjau kitaip padaryti, o kitą kartą atrodo, kad visai gerai pasirodžiau. Nesu baisiai savikritiškas. Jei būčiau per daug savikritiškas, negalėčiau apskritai į sceną išeiti.
Ar turite kokių nors ekstremalių pomėgių?
Ne, su guma nuo dangoraižio nešokinėjau. Man tai neįdomu.
O dėl vaidmens ar ryžtumėtės kokiam nors ekstremaliam poelgiui, kaip kad jūsų kolegei Valdai Bičkutei seriale „Pavogta laimė“ teko šokti nuo tilto į upę?
Nežinau. Dar pagalvočiau. Ne dėl to, kad aukščio bijau, bet tiesiog pagalvočiau. O dėl pomėgių... nei žvejoju, nei medžioju. Oro balionais neskraidau. Kitados bandžiau arkliais jodinėti. Patiko. Bet nėra taip, kad dabar savaitgalius žirgyne leisčiau.
DOSJĖ
Vardas, pavardė - Rolandas Dovydaitis.
Gimimo vieta ir data - Šiauliai, 1975 m. birželio 12 d.
Pagrindinė veikla - Šiaulių dramos teatro aktorius.
